Kazimierzo Stabrowskio pastelė „Auksinis ruduo (Topoliai)“ sukurtas paskutiniuoju jo gyvenimo dešimtmečiu, 1920–1928 metais. Čia autorius atsitraukia nuo pamėgtos šaltų melsvai žalių tonų paletės ir kuria šiltą auksinių tonacijų paveikslą – parko vaizdą su fontano motyvu.

Centre esantis topolis – tai medis, folklore dažniausiai tampantis pasaulio medžio prototipu (jovaras). Pati „Auksinio rudens“ kompozicija dėl šio motyvo tampa aliuzija į Aukso amžių, o rudeniškos saulės nutviekstas parko kampelis – rojaus metafora.

Tačiau gana uždaroje parko pievoje matomas ir tamsus neveikiančio fontano siluetas. Jis – tarsi antkapis, paminklas, tyliai bylojantis: memento mori, arba et in Arcadia ego (ir Arkadijoje aš (Mirtis) esu).

Taip kelių elementarių motyvų ir vos poros spalvinių tonų dėka sukuriama Aukso amžiaus, sąveikaujančio su laiku ir laikinumu, alegorija.

Pastelė eksponuojama Vilniaus galerijoje „Kunstkamera“.

 

Kazimierzas Stabrowskis

 

Kazimierzas Stabrowskis gimė 1869 m. lapkričio 21 d. Kruplianuose (prie Slanimo, Baltarusija), mirė 1929 m. birželio 8 d. Garvoline (Lenkija). 1887–1897 m. mokėsi Peterburgo dailės akademijoje, 1894–1897 m. tobulinosi Iljos Repino studijoje, 1897 m. – Juliano akademijoje Paryžiuje. 1900 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanotas didžiuoju sidabro medaliu už paveikslą „Kaimo tyla“. Keliavo po Turkiją, Palestiną, Graikiją, Egiptą, Prancūziją, Vokietiją, Švediją, Ispaniją, Italiją, Kanarų salas. 1903 m. apsigyveno Varšuvoje. 1904 m. jo pastangomis įkurta Varšuvos dailės mokykla (1904–1909 m. buvo jos direktorius).

Dėstė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Susipažinęs su M. K. Čiurlioniu, entuziastingai rėmė lietuvių parodų idėją. 1907–1912 m. pats dalyvavo Lietuvių dailės draugijos parodose; 1908 m. išrinktas šios draugijos garbės nariu. Per Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Sankt Peterburge ir Maskvoje, vėliau grįžo į Lenkiją. 1922 m. Varšuvoje įkūrė dailininkų mistikų draugiją „Sursum corda“.

Kazimierzo Stabrowskio pastelė „Auksinis ruduo (Topoliai)“ – 4 viršelyje.

Simona Skaisgirė – menotyrininkė.