Paroda „Budos šviesa" VDA galerijoje „Akademija"

Lemtingai sutapo, kad beveik prieš metus suplanuota paroda „Budos šviesa" galėjo ir visai neįvykti, o įvyko kaip tik per Nobelio taikos premijos laureato Dalai Lamos XIV vizitą Lietuvoje. Šiam įvykiui Paulius Normantas ir dedikavo savo naujausią sudėtingos struktūros parodą.
Žvilgterėjus į keliauninko, piligrimo, poeto bei fotografo biografiją, paaiškėja dar viena proga, įpareigojanti autorių priminti mums apie savo nuveiktus darbus ir dar niekaip nematerializuotą mintį – įkurti Budistinio meno bei kultūros muziejų, kurio kolekciją sudarytų dar nuo 1989 metų renkami eksponatai. Atkaklusis keliautojas gimė 1948 metais – taigi, paroda skirta brandžiam jubiliejui... Ekspedicijų į Himalajus būta jau dvidešimt. Aplankyta ir didžioji dalis Azijos: Nepalas, Indija, Laosas, Vietnamas, Kambodža, Mianmaras, Indonezija, Šri Lanka, Pietų Korėja. Galbūt ką nors praleidau – sunku išvardyti visus kalnus, šventyklas, vienuolynus, kuriuos P. Normantas aplankė, eidamas Budos pėdomis.
Beveik kiekvieną rudenį nueiti į Normanto parodą arba naujo albumo, knygos pristatymą man tapo jau kone „įpročiu", tradicija, metų ritmo dalimi... Parodoje „Budos šviesa" galerijoje „Akademija" yra stendas su dvylika išleistų P. Normanto parengtų leidinių, kurių tematika neapsiriboja vien tik Rytų, budistinės erdvės studijomis. Štai viena iš knygų skirta išimtinai lietuvių kultūrai – Kryžių kalnas, Orvidų sodyba, Nidos kopos, Žemaičių laidotuvės... Ne vienas leidinys skirtas ugro-finų tautų etnografijai. P. Normantui svarbu užfiksuoti, bent jau vaizdinėje medžiagoje išsaugoti nykstančias, asimiliuotas, beišmirštančias tautas ir tauteles.
Ekspozicijoje taip pat matėme Pauliaus Normanto autorinę poezijos knygą, kurios tiražas itin mažas, nes ši knyga savo unikaliu dizainu, popieriaus parinkimu bei rankiniu įrišimu priartėja prie „menininko knygos" stilistikos bei kokybės.
Žinoma, didžiąją leidinių dalį sudaro ekspedicijų po Himalajus, Rytų kraštus fotografijos. Šios knygos ne tik užpildo mūsų Budistinio pasaulio pažinimo spragas gausiai publikuojamomis fotografijomis, bet yra papildytos rimtais tibetologų, budizmo religijos bei estetikos specialistų straipsniais bei komentarais.
Turbūt dabar atsiranda nemažai skeptikų, abejojančių tokių fotografijų, archyvų, ekspedicijų reikšmingumu, nes daug kas bastosi po margąjį pasaulį, nesiskirdami su profesionaliais skaitmeniniais fotoaparatais, apsiginklavę kameromis, pasirūpinę komfortabiliu ir saugiu keliavimu ir gyvenimu egzotiškuose kraštuose. Bet dažniausiai tai tik trumpalaikis, karštligiškas turizmas, paviršiaus „čiupinėjimas" nepatyrusiomis rankomis. Kultūrą reikia pažinti giliau, žinoti daug daugiau, turėti bendrą suvokimą apie budizmo religiją, kultūrą tų šalių, kuriose vyrauja, beje, skirtingos šios religijos atmainos. Ir būtinai – mylėti šiuos kraštus, pajausti juos visa siela, o tik po to laidyti „kietas" replikas, kad „ir aš ten buvau, kiek fotografijų padariau". Tik ar nakvojo šie skeptikai Himalajuose, labai aukštai, kur svaigsta galva, susijaukia arba staiga praskaidrėja mintys, ar glaudėsi atšiauraus vėjo perpučiamame piemens namelyje arba atkampiame vienuolyne, kur nėra nei dušo, nei kondicionieriaus, nei sočių pusryčių...
Užtat Paulius Normantas keliavo ir pažino. Tiksliau, vis dar tebesistengia pažinti šiuos kraštus, už egzotiškų vaizdų paviršiaus, kurį dažniausiai tik ir tepamato turistai – atostogautojai. Taip buvo sukauptas milžiniškas fotonegatyvų ir skaidrių archyvas, saugomas ne Lietuvoje, kurį sudaro beveik 110 000 vienetų...
Parodoje eksponuojama vos penkiolika budistinės tematikos fotografijų. Tai daugiausiai įstabius peizažus, šventyklas, vienuolynus, kalnus įamžinanti reportažinė fotografija, tačiau galime pamatyti ir nuostabių Budos „portretų", mažojo Tulku (atgimęs vienuolis) ir, žinoma, Dalai Lamos XIV portretą, sukurtą dar 1991 metais.
Jau daugiau kaip dvidešimt metų Pau­lius Normantas renka budistinio meno kolekciją, kurią sudaro Budos ir budizmo šventųjų skulptūros, maldos reikmenys (žvakidės, smilkyklės, maldų būgneliai, stupų miniatiūros, paletės tankų tapybai skirtiems dažams), tankų (šventieji budistiniai paveikslai, skirti tiek viešoms apeigoms, tiek ir namų altorėliams) ritiniai, maldų vėliavų girliandos, budistinės vėliavos bei ritualinės dekoracijos. O kur dar įmantresni ir visai paprasti amuletai iš visų aplankytų šalių.
Kaip pats Normantas suskaičiavo, eksponatų jau turėtų būti daugiau nei 2000 tūkstančių. Daugiau kaip 500 skulptūros, mažosios plastikos pavyzdžių, 73 tankos. Parodoje eksponuojamos tik trys XX amžiuje sukurtos tankos: Guru Rinpoče (šventasis, įtvirtinęs budizmą Tibete), Budos Avalokitešvaros Vienuolikaveidžio atvaizdas ir Buda Avalokitešvara Keturrankis (Tibeto globėjas). Tankų kolekcija –­ nemaža. Jos gal ir nėra labai senos, kai kurios – ir žiurkių pragraužtos (užtiškus žvakių lajui jos tampa geru masalu alkaniems graužikams), bet tarp jų yra ir tikrai vertingų, galinčių sudominti specialistus, įdomių visiems, kas nors kiek domisi Budos religija ir šių kraštų kultūros skleidžiama šviesa.
Pauliaus Normanto siekis atidaryti budistinės tematikos muziejų taip pat sulaukia nemažai skepsio, negatyvių replikų, raginančių geriau domėtis tik lietuviško konteksto paveldu bei etnografija. Taip, savo paveldu reikia rūpintis visų pirma, niekas nesiginčija. Bet ar nebūtų įdomu ir platesnei auditorijai „pasiaiškinti", kuo ypatinga ši religija, kokie galimi Budos įsikūnijimai, kokia budistinio meno ikonografija, kuo skiriasi Budos Šakjamunio, Budos Avalokitešvaros apraiškos, kuo skiriasi Aktyvusis ir Pasyvusis Buda ir kaip visa tai vaizduojama... Arba – ką budistinėje hierarchijoje reiškia Jamos ar Guru Rimpočės figūros, kuo nusipelnė Žmogus-Paukštis Garuda, kas buvo Budos mylimoji ir kaip jie vaizduojami?
Labai nedidelė, koncentruota, „muziejiška" ši Pauliaus Normanto paroda, bet tokie ir jos tikslai – parodyti, koks galėtų būti nors vienas tokio muziejaus kampelis, priminti, kiek leidinių yra išvydę dienos šviesą, ir parodyti tik penkiolika fotografijų iš milžiniško, kruopščiai saugomo autoriaus fotoarchyvo.
O dabar, kaip supratau bendraudama su Pauliumi Normantu, jo jau laukia kita, XXI ekspedicija į budizmo kraštus...