Paulina Pukytė rašo eilėraščius naudodama įvairias (svetimų) žodžių radimo strategijas. Šio ciklo metodas – pa(si)aiškinimo paieška, išgautus anoniminės kolektyvinės minties fragmentus sulydant į vieną asmeniško eilėraščio kūną.

 

 
Paulina Pukytė. Aušros Barysienės nuotrauka

 

 

prisipažįstu

kad aš nežinojau Makbeto

siužeto

kad aš pernelyg

kad aš irgi

kad aš visiškai

kad aš pats

kad aš ir pati

kad dažnai

kad aš labai linkęs

kad aš ir daviau

kad aš ne visada

kad aš jau ruošiausi

kad atidėliojau

kad aš dar toli gražu

kad manau

kad turiu

kad aš tik po to

kad netrukus

kad aš pageidaučiau

kad aš negalėčiau

kad aš panašus

kad aš esu ir vagis, ir valkata

kad gal net mažiau

kad aš padariau

kad tikėjausi

kad aš šio projekto

kad aš nelabai suprantu

kad aš nerimauju

kad aš nežinau, kaip suderinti

kad aš esu nusidėjėlis

kad labai patiko su trimeriu

kad aš kaip teologas

kad aš tuo visai netikiu

 

prisimenu, kad

buvo gruodis

buvo ankstyvas pavasaris

buvo šalta

buvo žiema

buvo tiek daug informacijos

buvo skambučių

buvo tie šautuvai ant krūtinės

buvo atviras

buvo tvirto, valingo charakterio

buvo toks nedrąsus

buvo vežamas

buvo nepatogu

buvo 15 katalikų namų, o žydų – 24

buvo daug teorijų

buvo šilta

buvo sunku

buvo tokių

buvo dienų

buvo labai svarbus

buvo atėjęs pas mus

buvo ilgai

buvo autorius

buvo labai labai karšta

buvo labai gražus himnas

buvo sakoma

buvo ir ašarų

buvo tokios

buvo flanelinių marškinių mada

buvo uždrausta

buvo leidžiama

buvo rugpjūtį

buvo tikrai stiprus

buvo su savo

buvo tikrai nesveikas

buvo žiauru

buvo žopa

buvo kaip tik ta diena

buvo konkursas

buvo ir negyvų

buvo siaubingai žvarbi žiema

buvo daug

buvo kalbėta

buvo labai sunku

buvo didžiulė duobė

buvo labai sunku patikėti

buvo rugsėjo 20-oji

buvo tokia tema

buvo drėgna

buvo labai įdomu

buvo labai gabus mokinys, bet maištingas

buvo labai daug apsauginių

buvo linksma

buvo sustota

buvo likusios vos kelios dienos

buvo kalbų

buvo trinties

buvo kažkas panašaus

buvo akmenimis

buvo ryški mėlyna spalva

buvo vaiko širdis

buvo sekmadienis

buvo bažnyčioj

buvo brangūs degtukai

buvo susirinkę kaimynai

buvo kelios savaitės

buvo daug kraujo

buvo mažiau

buvo (pats) paskutinis

 

sakiau tau

kad jie atsibeldžia

per sapnus

anksčiau

nieko tarp mudviejų

nieko

gali pasiimt

jaudinuosi

kad tave

noriu žaisti

žinosiu

jeigu sapnuoji

žmogų

jis nelabas

pargriūsi

atiduosi man savo sidabrą, auksą, žmonas ir vaikus

mano sąrašas nesibaigs niekada

niekada nerašau

komentarų

tavo akių šviesa tai padaro

kad niekada

nieko nepasakosiu

meilės nebūna

nusiauti reikia kasdien

Dieve, jeigu tau reikia

manęs

esu žydas

kad tuomet

kad dabar

malonu

kad jie nemirtingi

nemėgstu

tiesiog

negalima taip daryti

kad pachmėliuką rytais

kad Ylga pisos prie mAšinos

žmonės moka patogiai

niekada negalėčiau

tai kvaila

nieko verta

bandai

visko per daug

pasigailėsi

labai

abu

žinosim

kad čia

kad miške

aš

su mano širdim

yra daug svarbesnių dalykų

tyloje

laukti

kad užmirštum

kad netapatintum meno

ir gyvenimo

su kai kuo

esu nekantri

pykstu

kad aš ne sena

man įdomu

tavo lūpos

šitie dailūs niekučiai

užgraužė

tu nebūk durnas

noriu padaryti tave (atrama savo bažnyčiai)

turiu apie tai teoriją

tavęs nemyliu

aš laimingas kai tu

kai kitas

keliavau į Rytus, tenai

nemoku rašyti

 

man taip gaila

kad jis neateis

kad jūsų laidos neberodys

kad nepavyko šįkart

kad nelikome mes pagonys

kad negaliu

kad tu negali

kad dėl manęs

kad leidau

kad mirei

kad viskas baigėsi

kad „prabėga“ kažkoks

kad labiau

kad tu net

kad manai

kad pasaulis tave

kad pinigai

kad nepavyko

kad jie pliki

kad niekas tada nefilmavo

kad tuoj tos mūsų dienos

kad viskas

kad dauguma

kad turi išgyventi

kad jie apie tai

kad žmonės negali

kad aš anksčiau negalėjau

kad vienas

kad dar

kad Lietuvoje

kad kai aš

kad kai kurie

kad naktimis

kad istorija baigėsi

kad turėsiu tave (pribaigti)

kad mes tokie

kad nieko

kad nebebus

kad į melo

kad ji

kad pas mus

kad jis turėjo namus

kad tu turėjai

kad Lietuva

kad vakar

kad ją nukosėjo kažkokia nagla sterva

kad mums nepavyko

 

man buvo juokinga

kad Vilhelmas (kas tas Vilhelmas?) savo veiduką

kad jo batų raišteliai

kad darau tokias kvailystes

kad tokie

žmonės galvoja

kad jis

džiaugiasi pergale

kad savijauta buvo tokia

kad veidrodėliai patys užsilenkė

kad tas spydermenas toks lochas

kad Lietuvos

suaugusi moteris bijo

kad tau vienam tai rūpėjo

kad taip sureikšmina savo

schemą

radau senoje namų ūkio enciklopedijoje