Velnių mokykla

Visi velniukai kaip velniukai,
padykę, drąsūs, murzini,
ratu apeina šaltas jūras,
o maudos pragaro ugny.

Visi velniukai kaip velniukai
mokykloj gilina žinias,
jau skiria sierą nuo šūduko,
pramoko kiršinti minias.

Visi velniukai kaip velniukai,
ištvirkę, žaidžia uodegom,
tik vienas sėdi išsižiojęs
ir nieko neima galvon.

Neperpranta kiaulystės dėsnio,
apgaulės principų, klastos,
visai mokyklai daro gėdą,
į dangų spokso nuolatos.

Per jį direktorius pražilo,
motušė raunasi gaurus,
ar gali būt velnių priėdęs
toks negudrus ir nemitrus.

Štai darvinistas neištvėręs
išvarė jį iš pamokos,
kai šis parašė, jog varlytės
sučiulbo vasaros laukuos.

Tokiam į galvą žiebt kanopa,
kaip mokė treneris dziudo,
kad ištekėtų sentimentai,
visa ta lyrika, vanduo.

Visi velniukai kaip velniukai,
ir mokykla kaip mokykla,
visur tie patys debiliukai,
ir ta pati visur pekla.

 

Didžėjus

Sumaišė dangų su žeme,
dabar štai turime
lijundrą, šlapdribą,
kreolų ir mulatų margumyną,
galybę vištgaidžių, kokteilių, vinegretų,
scientologiją it plaktą kiaušinienę
iš stručių ir kiškučių kiaušinėlių,
modernią muziką
ir postmodernią dailę,
panelių boksą,
traktorių baletą.

Pasidarbuota mikso genijaus,
pasidarbuota.
Gal žinote
ir to didžėjaus pravardę?
Dievulis?

 

Simona

1.

Turėjau šansą
tęsti mokslą
Prancūzijoj,
bet tėvas neišleido
nė už ką,
turėjau šansą
ištekėti už arabo,
bet motina pasiuto –
tik per jos lavoną.
Nebesupranta niekas,
kas ta meilė,
pasiūlė rinktis
socialinę rūpybą.

2.

Babytė sakė:
nieko nebijok,
tad pasitrumpinau
suknelę ir sijoną,
iš karto pailgėjo
kojos ir blakstienos,
dabar svarstau,
kaip elgtis su plaukais,
nurėžus
padidėtų akys,
bet pailgėtų nosis,
ką daryti?

3.

Liaukitės, dieduk,
su tuo karu,
mačiau aš jį, mačiau,
na negyvai – kine, TV,
tačiau nuo to
man grikių košė
gardesnė nepatapo,
gal dar norėtumėt,
kad imčiau valgyti
ir bulvių lupenas,
kaip jūs po karo
savo Sibire,
sakiau, kad košių
man nekištumėt,
ir basta,
aš mėgstu picą,
ypač su krevetėm.

 

Kūnai šaukiasi

Daktaras žmonių negydo,
rašo naktimis eiles.
Apsimetęs, kad paklydo,
vizituoja našleles.

Našlės nieko jam nesako,
nors ir apkalba vėliau,
kad eilėraščiai Navako
skamba daug muzikaliau.

O jau lyrika Strielkūno
nuskraidina į erdves.
Daktarėli, grįžk prie kūno,
kūnai šaukiasi tavęs.