„Slankioti po miestą visada įdomu. Susitikimai patys tave pasitinka ir perkošia kiaurai. Sutikti žmonės atsiduria fotoaparate. Kartais jiems net nežinant. Bet dažniausiai užkalbinu ir pokalbis įvyksta arba ne. Gatvėje gyvenantys žmonės retai būna draugiški, skausmas ir liūdesys užgožia jų veidus ir mintis, papasakotos istorijos dažniausiai šiurpios – tai netekčių istorijos. Bet šypsena ir humoro jausmas nesvetimas ir jiems, viskas atvira, čia ir dabar. Gyvenančius gatvėje iškart atpažinsi, stiprios emocijos ir jausmai ryškiai įspausti veiduose giliomis raukšlėmis. Gatvė – jų namai ir visi kambariai yra čia: miegamasis, virtuvė, tualetas... Daugybė žmonių praeina pro šalį, skuba iš taško A į tašką B, miestas jiems tranzito aikštelė. Visi paprastai stengiasi „atrodyti“, neutralumas ir grožis – saugumo garantas. Gyvenantys gatvėje pasirinkimo neturi, esi tas, kas esi – atviras ir pažeidžiamas.“