Tel Avivas man – laisvos dvasios ir kosmopolitinių pažiūrų miesto simbolis. Purimas – pati linksmiausia žydų šventė, kai priimta persirengti įvairiais kostiumais ir linksmintis iki nukritimo. Būtent per šią šventę Tel Avivo gyventojai itin originalūs, nesukaustyti – nesibaido nei žvilgsnių, nei į juos nukreipto kameros objektyvo. Kostiumuotieji leidžia sau bent dieną pasvajoti ir pamiršti kasdienius rūpesčius.

 

 

Pagal hebrajų kalendorių ši šventė minima Adaro mėnesio 14-ą dieną. Ji simbolizuoja žydų tautos išgelbėjimą V a. pr. Kr. Estera, nekilminga moteris, kurią vedė Persijos karalius Ahasveras, kartu su savo pusbroliu laiku atskleidė kerštingo vyro patarėjo Hamano sukurptą slaptą žydų tautos sunaikinimo planą ir taip ją išgelbėjo. Purimo metu žmonės rengiasi karnavaliniais drabužiais – gatvėse gali pamatyti gaisrininko uniforma pasipuošusį 60-metį, labai rimtą ir išdidžią 5 metų gydytoją, paauglį vienai dienai tapusį mėsainiu ar Kruela de Vil virtusį jauną vyrą. Šventėje visi vieni kitiems dovanoja maisto paketėlius, į kuriuos dedamos „Hamano ausys“ (hamantashen) – tai sausainiai su šokolado ar aguonų įdaru, ir geria daug vyno.

 

 

Šiandien mano mylimas Rotšildo bulvaras Tel Avive ir centrinė miesto aikštė prie koncertų salės kaip niekad margi. Žmonės šypsosi ir noriai pozuoja. Vaikštau ir stebiu tuos valiūkiškus suaugėlius ir pagyvenusius miesto gyventojus, kurie taip natūraliai persikūnija į savo svajonių personažus ir bent vieną dieną virsta vaikais. Baltai pavydžiu jų vidinės laisvės.

 

Linos Basel-Vanagaitės nuotraukos. Purimo šventė Izraelyje 2021-ųjų vasario 26 d.