Neįvardyta vasaros diena. Su Ji-soo užeiname į Vokiečių g. „Caffeine“. „Ar yra ledinės amerikietiškos kavos?“ – klausia. „Pas mus nebūna ledinės“, – atsakau sutrikusi. „Kaip nebūna?“ Teko imti ledinę latę. Teko, nors lig tos dienos nebuvau susimąsčiusi, kodėl pas mus neparduoda ledinės amerikietiškos kavos.

Prireikus papasakoti apie Pietų Korėją (po kelių dienų sueis metai, kai gyvenu Seule), visada kiek suglumstu ir nežinau, nuo ko pradėti. Tiek temų: turtinga istorija, menas, religija, o kur dar kraštovaizdžio margumas, metų laikų kaita ir pan. Rodos, turėčiau kurti intrigą, patraukti skaitytoją egzotiniais aprašymais. Bet tiesa ta, kad gyvenimas čia niekuo nesiskiria nuo gyvenimo kur nors kitur: didžiąją dalį laiko užima mokslai, kasdieniai reikalai, darbai. Tad vieną dieną, kai nieko nenutiko, brūkštelėjau kelis pastebėjimus.

 

Autorės nuotrauka

 

Ledinė amerikietiška kava

Korėjiečiai pamišę dėl kavos, tiksliau, ledinės amerikietiškos kavos. Jos įsigysi bet kur, net jei tai apleistas dirbamas laukas. Nuo mano namų 200 metrų spinduliu yra trys „Starbucks“ ir dar koks tuzinas kavinių. Vertinant Seulo standartais – nedaug. Gimtadienio proga iš vietinio pažįstamo gavau „Starbucks“ e. kuponą kavai su pyragėliu. Tik atvykus į šalį, draugė korėjietė atsiuntė „Starbucks“ kuponą ledinei amerikietiškai kavai. Tokį patį kuponą gavau dar daugeliu progų. Lyg to būtų negana, tikras save gerbiantis korėjietis siurbčios šią kavą nepaisydamas nieko – lauke tvyrančio speigo ar pernakt užšalusių vamzdžių (taip man nutiko prieš keletą dienų). Sako, spaudžiant šaltukui ji dar skanesnė, nors daugeliui čia sutiktų užsieniečių taip neatrodo.

Guminės šlepetės

Beveik prieš metus Varšuvos Chopino oro uoste dėmesį patraukė virtinė korėjiečių su guminėmis „Adidas“ šlepetėmis ir baltomis kojinėmis. Vėliau šis reginys liovėsi stebinęs. Pasak Ji-soo, guminės šlepetės per daugelį metų tapo korėjiečių tautiniu atributu. Tikrąją jų naudą supratau prasidėjus liūčių sezonui: vasarą be guminių šlepečių Seule – nė iš vietos. Šį fenomeną iš dalies galima paaiškinti ir kultūriniais dalykais, mat kaskart prieš žengiant į namus privalu nusiauti batus. Visgi tikrieji guminių šlepečių veteranai Seule išlenda žiemą. Korėjietis, apsivilkęs ilgu stilingu oversaiziniu paltu, su ledinės amerikietiškos kavos puodeliu rankose, avintis gumines šlepetes – tipiškas vaizdas. Gerai, jei mūvi kojines, nes, pasitaiko, per spei­gą eina be jų. Galbūt klystu, bet guminės šlepetės Korėjoje yra nelyg koks vyriškumo simbolis. Tikras mačo avės šlepetes, o jei dar be kojinių ir šalta – tai jau išvis. Ilgainiui tai ėmė atrodyti savotiškai žavu.

Būrimo salonai

Nori nenori akis užkliūva už raudonos svastikos (neišsigąskite, tos, kuri prieš laikrodžio rodyklę. Tai budistų simbolis, įprastai juo žemėlapyje žymimos šventyklos) bei baltos ir raudonos spalvų vėliavos. Būrimo salonų mano rajone kiek mažiau nei „Starbucks“, bet daugiau nei dažnam pasirodytų normalu. Sunku paaiškinti. Jie neretai susiję su šamanizmu, tačiau kartais salono savininkas laiko save ir budistu. Tokiais atvejais ne visada iš pirmo žvilgsnio aišku, ar pataikei į šventyklą, ar į užsimaskavusį būrimo saloną. Šamanizmas Korėjoje turi senas ir gilias tradicijas. Su šamanais ir būrėjais čia konsultuojamasi kone kiekvienu gyvenimo klausimu, nepriklausomai nuo socialinės padėties ar statuso. Ne veltui prie kai kurių atokesnių energetiškai „įkrautų“ vietų galima rasti sraigtasparnių nusileidimo aikšteles. Štai dabartinis prezidentas Yoonas įsivėlė į skandalą prieš rinkimus, kai debatuose pasirodė su nupieštu ant delno karaliaus hieroglifu. Sklinda gandai, kad taip daryti pataręs šamanas, su kuriuo prezidentas ir jo žmona palaiką itin glaudžius ryšius, nors abu tai neigia. Daug kas iš Yoono juokėsi, bodėjosi tokiu gestu, bet galiausiai jis rinkimus laimėjo. Klausiau Ji-soo, kada mudu eisime į būrimo saloną, bet jis vis nukreipia kalbą.

Žodynėlis

아이스 아메리카노 주세요 aiseu amelikano juseyo arba 아아 주세요 a-a juseyo – man ledinės amerikietiškos kavos.

Saulė Budrytė – žmogus, vertėja, studentė.