Lietuvos kinematografininkai liūdi dėl žymaus teatro ir kino aktoriaus ANTANO ŠURNOS mirties ir užjaučia velionio šeimą bei artimuosius. Dėl dailininkės LIDIJOS GLINSKIENĖS mirties nuoširdžiai užjaučiame gimines ir artimuosius.Lietuvos dailininkų sąjunga Dėl dailininko ALGIMANTO BUTVILOS mirties nuoširdžiai užjaučiame gimines ir artimuosius.Lietuvos dailininkų sąjunga Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Rasą Butvilaitę.Vilniaus dailės akade...
Saldūs 90-ieji*. Laikas, kai 2pac dar buvo ne holograma, žodis internetas buvo rašomas kabutėse ir iš didžiosios raidės, „Prozako karta" atrodė geriausia kada nors išleista knyga, o Jimas Carrey's – juokingiausias aktorius (jis vis dar toks yra!). Bet tai – anglakalbio pasaulio kronikos, apie kurias primena bene kas savaitę tinklalapyje „Buzzfeed" pasirodantys sąrašai „32 priežastys, kodėl būti vaiku 90-aisiais buvo nuostabu" ar panašūs (http://www.buzzfeed.com/tag/90s_nostalgia). Lietuvoje vi...
Mintys tekstų paraštėse Poetė Rašytojo Sauliaus Šaltenio ir režisieriaus Jono Vaitkaus užmojis sukurti meninį filmą apie Salomėją Nėrį „Demonų amžius“ sudomino žiniasklaidą, kuri ėmė negailestingai manipuliuoti tema, įvairiais pastarąjį sumanymą komentavusiais ekspertais ir visuomenės dėmesiu. Mano nuomone, deja, tenka konstatuoti, jog vienu pačių nekorektiškiausių tekstų šiuo atveju yra 2014 m. kovo 30 d. Delfi.lt paskelbta publikacija „Istorikai skambina pavojaus varpais: rengiama dirva bū...
„Cenzūra egzistuoja visur, o baisiausia žiūrovų cenzūra“, – viename interviu sakė garsus kino režisierius Otaras Joselianis. Šią mintį galėtume pritaikyti ir literatūrai, kitaip sakant, baisiausia cenzūra, su kuria susiduria rašytojas, būtų skaitytojų cenzūra. Su viena sąlyga – jeigu skaitytojo veiksmus knygos atžvilgiu iš tiesų galima įvardyti kaip cenzūrą. Kai rašytojas turi pakankamai skaitytojų, tokio pobūdžio problemų tarsi ir nekyla, jam netgi mažiau gresia kitokio rango cenzūra –...
1. Kaip jaučiatės žiniasklaidos tapomo visuomenės gyvenimo ir brukamų pramogų pasaulyje? Ar jis veikia jūsų kūrybą? O gal esate atsiribojusi? Vengiate kišti savo trigrašį į nesibaigiančias politines diskusijas ar bandote kaip nors jose dalyvauti? Neseniai skaičiau Vytauto Stankaus atsakymus į šiuos klausimus ir lyg tyčia galvojau, kad į viską kitaip negu jis atsakyčiau. Nuo darbo LRT televizijoje laikų (nors jau seniai ten nedirbu, ir apskritai, atrodytų, tai gėdingas faktas) nebegalėčiau gyv...
Samalavičius A. Miestas ir protas: Urbanistinės teorinės refleksijos XX a. Vakaruose. – Vilnius: Technika, 2013. Dievas lėmė žmogui gyventi kaime, bet žmogus sukūrė miestą ir sukūrė šizofreniją.Karl Jaspers Kodėl taip yra, kad net šiandien pora paprasčiausių prancūzų akmentašių arba dailidė su pameistriu sugeba pastatyti balandinę ar klėtį, architektūros požiūriu tobulesnę už nevykusius, eklektiškus griozdus, kainuojančius šimtus tūkstančių dolerių ir kylančius Amerikos universitetų miesteliuo...
Tąkart mano vaikystės parke ant žolės daug visko vyko, bet svarbiausia buvo meška. Jos storas kailiniuotas užpakalis ropštėsi mažučiais besisūpuojančiais kubeliais aukštyn, ir viskas aplinkui siūbavo. Man, vaikui, buvo labai gražu, o kartu ir truputį nejauku. Dresuotojas atidžiai stebėjo mešką, aš stebėjau jį. Fotografo nesimatė. Tiesą sakant, ir dabar, žiūrėdama į nuotrauką, fotografo nerandu. Ieškau jo kūrybinio stiliaus ar kitų fotografinės išraiškos ypatybių, – dar ir dar kartą apžiūriu...
Su AUDRIUMI SABŪNU, VDU Gamtos mokslų fakulteto trečio kurso biologijos studentu, metus studijavusiu Japonijoje, kalbasi MARTINA RUGINYTĖ Kokių dalykų mokeisi Japonijoje? Kaip apskritai ten vertinamas, organizuojamas mokslas? Buvau pasiėmęs akademines atostogas, todėl galėjau rinktis tai, ko Lietuvoje nelabai galėčiau – japoniškam universitetui specifinius dalykus ir tai, kas nesusiję su biologija. Žinoma, labai intensyviai mokiausi japonų kalbos, taip pat naujausiųjų laikų Japonijos istorij...
Norint prasilenkti su paskutiniu revanšiniu žiemos kvėptelėjimu, manding, vienas veiksmingesnių būdų yra pasistumti tam tikrą atkarpą į pietvakarius: ten, tėviškėlėj, išaušus šeštadienio rytui, išpypsės žinutės apie baisias pūgas, o čia – viso labo porąkart krestelės lėktuvas, Šopeno oro uosto autobuso stiklan polonezo taktą subarbens dargana, o netrukus, iš keliasdešimtą kartą trempiamo, jau praktiškai avimo, Briuselio oro uosto traukiniu pajudėsi nežinoma kryptimi. Savaitgalis (bei pirmad...