Per referendumą priimtas sprendimas uždrausti apstatyti buvusio Berlyno Tempelhofo oro uosto teritoriją. Tačiau vis stiprėja spaudimas trečdalyje to ploto pastatyti įperkamus būstus 50 tūkst. žmonių. Viena architektų komanda nori pademonstruoti, kaip tai galėtų atrodyti. Paplūdimyje iškasus duobę, į ją iš visų pusių ims byrėti smėlis. Planuojant miestus yra panašiai – nieko nėra sunkiau kaip tankiai užstatytame mieste išsaugoti atvirą erdvę. Berlyne jau...
Sandra Kegel. Donato Ališausko nuotr. Mielos skaitytojos ir skaitytojai, džiaugiamės bendradarbiaudami su žurnalu „Literatūra ir menas“ ir Goethe’s institutu Lietuvoje. Šitaip suartinti Vokietiją ir Lietuvą per kultūrą bei literatūrą – išties nuostabi idėja. Esu dėkinga, kad man teko laimė būti šios partnerystės kultūrinės dalies atsakingąja redaktore. Visai neseniai, vidurvasarį, pirmą kartą lankiausi Lietuvoje – dal...
Praėjus beveik keturiasdešimčiai metų nuo Vokietijos susivienijimo, vis dar kalbama apie nematomą sieną tarp Rytų ir Vakarų. Kalbamės su L. Rietzscheliu apie VDR interpretacijos monopolį ir apie tai, kodėl Rytų Vokietijoje, nepaisant AfD sėkmės, nėra demokratijos deficito. × Helene Röhnsch Lukas Rietzschelis. Alexandros Polinos nuotr. Lukas Rietzschelis dosniai skiria laiko pokalbiams. „Ar nenorėtume susitikti dar anksčiau, tada turėtume daugiau laiko...
Ištisus šimtmečius kreipiniai darėsi vis pagarbesni, tačiau jau šešiasdešimt metų tikrą pakilimą išgyvena „tu“. Kodėl taip yra ir kas išnyksta kartu su „jūs“. charlesdeluvio nuotrauka iš „Unsplash“ Aštuntajame dešimtmetyje nemažai sujudimo sukėlė skambus sociologo Richardo Sennetto apibūdinimas „intymumo tironija“. Taip jis pavadino nepasiten...
Julia Encke Thomas Mannas jau emigravo, o jo dienoraščiai vis dar Miunchene. O jei jie atiteks naciams? Su Florianu Illiesu kalbamės apie Mannų gyvenimą Pajūrio Sanari ir apie tai, kas naujoje jo knygoje „Saulei leidžiantis – Mannų šeimos gyvenimas Sanari“ („Wenn die Sonne untergeht – Familie Mann in Sanary“) išgalvota, kas ne. Florianas Illiesas. Ramono Lehmanno nuotr. Kada sužinojote, kad 1933-iaisiais, sprukdami nuo nacių...
Pasitaiko ir man, kad nueinu ne į kokią atšiaurią vietelę „susileist kotleto“, o kažkur „fainai pasėdėt“, paskanaut, paplepėt. Kartą su drauge visiškai netikėtai atsidūrėme Palangoje. Srovė, rodos, nešė mus, o mes noriai pasidavėme netikėtų įvykių tėkmei. Palangoje lankėme meno festivalį, kuris vyko mums nepažįstamose, netikėtose erdvėse, – taip atradome nematytus interjerus ir susipažinome su pastatų istorijomis. Tą rytą nubudusios pamąstėme: j...
Estiškai tiltas – sild, o suomiškai – siltä. Tai skolinys iš baltų kalbų. O kiek finougrų kultūros apraiškų turi baltai? Latvijoje išlikusi lyvių kalba ir kultūra neketina nugulti tik į istorijos vadovėlius. Lyvių vasaros mokyklos „Mierlinkizt“ („Jūros paukščiai“) mokiniai plukdo lyvių vėliavą ir vainiką aukodami jūros motinai Mierjemā – tai kasmetė Lyvių festivalio tradicija. Uldžio...
× Lina Laura Švedaitė Su vaizdo žaidimais beveik neturiu nieko bendro. Gal tik per sūnų. Pati ankstyvoje paauglystėje esu žaidusi vos vieną žaidimą „The Sims“; prisipažinsiu – itin patikdavo kurti žmogeliukų poras ir visaip jas kiršinti. Gerai, kad šis pomėgis nepersikėlė į tikrovę. Tad dėl neišprusimo kai kurie mano klausimai vaizdo žaidimų kritikei, knygos „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“ autorei Marijam Didžga...
Vienas iš pirmųjų sąmoningumo požymių vaikystėje buvo naivokas klausimas, kurį uždaviau namiškiams: kodėl seneliai miega atskirai? Aiškaus atsakymo niekada taip ir negavau. Žinoma, dabar, būdamas suaugęs, galiu pakankamai tiksliai jį nuspėti. Asmeninio archyvo nuotr. Mano močiutė gimė 1940-ųjų liepą nedideliame Dzūkijos kaime – Kučiūnuose. Jos dvynys brolis, niekada taip ir negavęs vardo, mirė gimdant. Tarpukario Lietuvoje gimdyvių mirtingumas buv...
Neegzistuojančiame mieste apstu paukščių. Dedu galvą, kad iš visos Sovietų Sąjungos čia suvažiavę žmonės, kaip mokėję statydami blokinius daugiabučius, nežinojo, kad jų angose gyvens kregždės. Niekur nesu mačiusi daugiau kregždžių nei sėdėdama ant savo vaikystės lovos ir iš penkto aukšto žiūrėdama į lauką: atšilus orams dangaus gyvos žirklės turbūt pačios įsikerpa į užpakalį, nes nenuilsdamos suka ratus aplink savo ir mano namus retsykiais suklykdamos, lyg smei...