briedis girioje irpitonas džiunglėsekiekvienas savaippabrėžia savąjįseksualumąA. Spraunius „... pabrėžia savo seksualumą" Rugpjūčio 23–25 d. Biržų pilyje ir aplink ją vyko 10-tasis tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas „Šiaurės vasara. Laisvė rašyti" „Šiaurės vasara" mano galvoje yra gobiama tam tikros romantiškos auros. Iš savo (tuo metu vienuoliktokės) pirmojo 2005-ųjų forumo esu išsaugojusi mažutį žemėlapį, kurį pasitelkęs naktį iš Jurbarko klystkelių mus ryžtingai išvedė...
Nidos mokyklos kronika vokiečių kalba turėjo būti pristatyta Nidoje rugpjūčio 1 d. Datą pakoregavo žmogaus ir aukštesniųjų jėgų įsikišimas – tikrąja to žodžio prasme paskutinę minutę prieš paleidžiant spausdinimo stakles, atsiliepė ilgametė Nidos mokytoja Rūta Žeimienė ir padovanojo mums dar vieną Nidos mokyklos kronikos rankraštį, kuris apima istorinį laikotarpį nuo 1894 m. iki 1923 m.! Šios netikėtai išplaukusios į dienos šviesą kronikos dalies santykis su mūsų spausdinama kronika yra visiškai...
Dešimtąjį kartą vykstančiame Šiaurės vasaros forume pranešimą skaitau pirmąkart. Pradėsiu Benderio fraze iš „Dvylikos kėdžių": „Debiutas, broliai, tai kvazi uno fantazija." Brangakmenių ieškosiu ne kėdėse, tačiau garsiosios knygos ir pranešimo perlai tie patys – tai frazės, citatos, teiginiai, pelnytai virstantys aforizmais. Jie atskleidžia kai kurių žurnalistų ir žiniasklaidos žmonių kompleksus, aroganciją, interesus, subjektyvumą, prastą skonį, mąstymą klišėmis ir požiūrį į savo valstybę. Tok...
Prieš šimtmetį, 1913 m. rugpjūčio 20 d., Vienoje gimė Meilė Lukšienė – lietuvių literatūros ir kultūros istorikė, politikė, švietėja. Kartu su UNESCO minėdami dr. M. Lukšienės šimtąsias gimimo metines, siūlome jos idėjoms skirtą Dariaus Kuolio straipsnį. Tautos sodininkais yra vadinęs didžiuosius valstybės vyrus ir moteris vokiečių filosofas, Vakarų Europos saulėlydžio pranašas Oswaldas Spengleris. Pasak jo, tikrieji politikai visų pirma esą žinovai, gerai pažįstantys žmones, aplinkybes ir da...
Štai ir vasara baigės, štai ir nieko... tik vasarai amen,Štai ir trikampiai gervių, trapecijom kylančios antys,O mes liekam žiūrėt, kaip gražiai, palengva byra žemėn,Vien klevų ir kaštonų geltoni ir klibantys dantys... Vainius Per liepą ir rugpjūtį apsilankiau penkiose konferencijose/seminaruose/forumuose ir ruošiuosi dar į porą. Koks velnias mane neša į šitas galeras – pati nežinau. Tikrai kad ne apšvietos trokštu. Čia, matyt, koks viešumo poreikis, ne kitaip, – sa...
Mirus dailininkei GENOVAITEI NARKEVIČIENEI, nuoširdžiai užjaučiame gimines ir artimuosius.Lietuvos dailininkų sąjunga...
Nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija" rašinys. Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos IV klasė Sausišką ketvirtadienio rytą važiuojant jaukiu miesto troleibusu, kur, atrodo, galima kelioms stotelėms pasislėpti nuo amžino chaoso, saugiai numigti ar pasilabinti su žvitriai po kepure žvilgsnį slepiančiu kaimynu Vova, visą, vadinkime, abituriento rytinę euforiją papildė keistas potyris. Žiūri pro langą ir matai ne vien slenkančius gatvių, sovietinių monolitkių, įd...
Seniai nesu taip nuoširdžiai gailėjus visokių šiukšlynan išmestų buitinių rakandų: laidų raizgalynės, kurią it kokį gandralizdį ištraukiau iš meistrauti mėgstančio vyro sandėliuko, aprūdijusių kniedžių, gailiai išsižiojusių sąvaržėlių, sugedusių užtrauktukų, seno lygintuvo, kuris užuot draugiškai purkščiojęs vandenį ant lyginamų drabužių, ėmė leisti srovelę kažkur pro šoną... Baisiai pagailo ir elektrinio arbatinuko apdegusiu dugnu, kurį kažkas iš namiškių neapdairiai pastatė ant dujinės viryklė...
Paeiliui du lėktuvėliai Vilnius–Ryga–Kišiniovas, dėkui Aukščiausiajam, pakelia ir nuleidžia oro uoste, kuris atsivėrusiu peizažu ir rožių kvapais primena Tbilisį. Tačiau automobiliu įšovus į tiesų vieškelį tave tuoj pat pasitinka šio miesto dvyniai-vartai, tokie brežneviniai daugiapakopiai daugiaaukščiai, kurie jau aiškiai sako: sveiki atvykę į Kišiniovą! Pakelėse susodinti simpatiškai pakoreguoti, proporcingai nuaugę šilkmedžiai, bet centre ir senamiestyje visgi dominuoja individualistai nus...
Prieš kurį laiką LM atspausdino dalelę mano prisiminimų apie diplomatinę tarnybą 1990–1991 metais (2011-09-30). Redakcijai vis primenant mano neatsargų pažadą dar ką nors parašyti apie diplomatinį darbą, ilgokai dvejojau, ką galėčiau papasakoti, kol pasirinkau epizodą iš savo tarnybos Niujorke. Buvo 2000-ųjų metų ruduo. Jau beveik metus dirbau Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke, jaučiausi pakankamai „apšilęs", pajėgus imtis įvairiausių uždavinių. Vieną kitą rimtesnę problemą buvau sėkmingai...