Jensas Jessenas Tomo Kummerio romano „Nina & Tom“ recenzijoje, pasirodžiusioje prieš Leipcigo knygų mugę laikraščio „Zeit“ priede „Literatur“, gyrė autoriaus atvirumą, ironiją, glaustą stilių. Apibendrindamas J. Jessenas teigė: „Šiai knygai visai nesvarbu, iš kokių sudedamųjų dalių – gyvenimo, literatūros – ji buvo susintetinta. Cheminis procesas pavyko.“ Kiti vertintojai romano dalis analizuoja atidžiau ir toli gražu nemano, kad gyvenimo ir literatūros sintezė kūrinyje vykusi. T. Kummeris d...
Kol vieni skleidžia propagandą, kiti karštligiškai skuba neigti melagystes. Dar kiti, plūduriuodami informacijos vandenyne, aklai plaukia pasroviui surydami visas kelyje sutiktas žuveles. Tai nėra vien šio šimtmečio problema. Viskas prasidėjo dar XIX a. nuo vokiečių realistinės literatūros atstovo Theodoro Fontane’s (1819–1898). Prieš tapdamas rašytoju, daugiau kaip keturis dešimtmečius jis dirbo žurnalistu. „T. Fontane visai nesirūpino dėl pateikiamos informacijos tikslumo“, – sako Dartmuto ko...
Su psichologe, psichoterapeute, prozininke Genovaite Bončkute-Petroniene kalbasi Jūratė Visockaitė Kai klientas atsisėda prieš jus žinodamas, kad tuoj reikės išversti savo sielą ir smegenis, kodėl nė kiek pati neatsiveriate (nors gal klystu)? Kodėl sielų daktarai nieko nepasako apie save? Jie yra anonimai, automatai, pardavėjai / aptarnautojai (atsispiriant nuo jūsiškio ligonio pavadinimo „klientas“), nes taip klientui lengviau? Genute, pasakykit ką nors intymaus apie save, pavyzd...
Vasara – jau nauja, jos paveikslą lipdo pirmosios antraštės, pasisakymų citatos ir nuotraukos iš įvykių vietų, šmėsčiojančios fone, kol dirbu klavišais. Jungtis aiški: po mano pirštais – ano rugpjūčio, portaluose – šio birželio Londonas, atsiminimuose – atsipalaidavęs ir giedras, naujienose – apniukęs, sukrėstas. Teroro aktai įvyksta staiga, perrėžia miesto, šalies, pasaulio audinį kaip kulka; vargu ar yra kas kontrastingiau tam nei kelionės aktas – lengvutis pasirinkto plotelio masažas sąmon...
Pradėsiu oficialiai: šiemet Algirdas Julius Greimas, išeivis iš Lietuvos, Paryžiaus semiotikos mokyklos kūrėjas ir idėjinis vadas, švęstų savo šimtąjį gimtadienį. Mokslininkai iš A. J. Greimo literatūros teorijos ir semiotikos centro – nuo rudens su Lietuvių literatūros katedra sujungiamo akademinio Vilniaus universiteto padalinio – stengėsi, kad UNESCO šiuos metus paskelbtų jubiliejiniais. Šia proga ir kasmetė greimistų bei jiems prijaučiančiųjų sueiga, „Baltų lankų“ akademinė studijų savaitė,...
Televizijos serialai yra puiki priemonė tyrinėti pasaulį. Jie dažnai iš anksto užčiuopia savotiškas visuomenėje besimezgančias tendencijas. Prieš kelerius metus pasirodžius TV serialui „Seksas ir miestas“, visi prakalbo apie naujesnį feminizmo variantą, seksualinę laisvę ir nepriklausomas moteris. Žiniasklaida paleido į apyvartą temas, lig tol laikytas tabu, tokias kaip sekso žaisliukai ar erotinės pozos. Daugeliui šis TV serialas pasirodė kaip vakarietiškos laisvės sampratos non plus ultra. Sa...
Praėjus maždaug valandai nuo pokalbio su Micheliu Houellebecqu pradžios Adamo Lindermanno galerijoje „Venus over Manhattan“, Aukštutiniame Istsaide, kur iki rugpjūčio 4 d. eksponuojama rašytojo fotografijų paroda „Prancūzų koliojimas“ („French Bashing“), pašnekovas užsimanė parūkyti lauke. Faktas, kad taip pat rūkau, jį sudomino gerokai labiau nei kuris nors iš mano klausimų apie fotografiją, romanus, Prancūzijos, Europos ir Amerikos politiką. „Draudimas negalioja!“ – pasakė jis. Kol nuėjome p...
Jutiminė istorija. Rega ir klausa Tam tikra prasme Viduramžiai „šiuolaikines“ spalvas išrado. Be abejo, tai skamba keistai, ypač pagalvojus apie raudoną Pompėjos sienų tapybą ar senovės Egipto žydrus begemotus. Tačiau vis dėlto yra taip, kad iki vėlyvųjų Viduramžių spalvos yra blankios, vandeningai melsvos ar persmelktos žemės atspalvių – rusvai raudonos, blyškiai geltonos ir pilkšvos.Herman Pleij. „Karminas, purpuras ir mėlis. Apie spalvas Viduramžiais ir vėliau“ Pirmiausiai sakytinį...
Per Jonines Alantoje (Molėtų r.) vėl įvyko kasmetis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas (g. 1957 m. JAV). Lietuvių išeivių akademinis jaunimas prieš 60 metų susibūrė, nes troško šnekėtis apie paliktą gimtinę ir svetimą pasaulį. Žinoma, ir artimiau susipažinti, susirasti sau porą... „Žmonės nemokėjo viešai pasireikšti, reikėjo mokintis pasisakyt, būt laisvam. „Santara“ tapo mokykla“ (Algis Mickūnas). 1993 m. „Santara“ persikėlė į laisvą Lietuvą. Pirmą dešimtmetį į Anykščius dar suvažiuodavo daug a...
Lina Buividavičiūtė yra literatūrologė – tyrinėja šiuolaikinės lietuvių prozos dialogiškumą, poetė – šiais metais išleistoje pirmojoje knygoje „Helsinkio sindromas“ (leidykla „Kauko laiptai“) dažnai prabyla pirmuoju asmeniu, tačiau asmeniška dvasinė patirtis poezijoje tampa universalia, eilėraščiai iš pirmo žvilgsnio labai spontaniški, temperamentingi. Skaitant eilėraščius atrodo, tarsi būtum atitraukęs sunkią užuolaidą ir klausytum kažko labai intymaus, tikro, tuomet traumines patirtis gali iš...