Jonė Sąlygaitė. Kūrybiško mąstymo ir algoritmų galia

× Jonė Sąlygaitė

 

Karolio Mankausko nuotraukaKarolio Mankausko nuotrauka

Pirmosios savitarnos kasos supykdė kasininkus. Chirurgai pavydžiai žavėjosi robotu: jis neklysta, rankos robotui niekada nedreba. Savaeigiai tramvajai atėmė vairus iš vairuotojų. Diskutavom, kad daugybei profesijų ateis galas, o dalis, atvykę pasaulin su internetu, spėsim tą galą ir pamatyti. Viena aišku – dirbtinis intelektas tikrai nepakeis menininkų, juk intelektas – dirbtinis, be įspūdžių, traumų ir dramos. Bent ramu, kad joks ateities velnias nepranoks žmogiško teptuko ar plunksnos aštrumo. 

DI tobulėja nepalyginamai greičiau, nei prognozavo futuristai. Žaidžiu su DI, jis rašo tikslų rašinį apie Maironio kūrybą, siūlo neprastus žurnalistinio interviu klausimus mokslininkei, kuri užsiima naftos teršalų šalinimu iš vandens telkinių, beveik puikiai dėlioja Lietuvos konservatorių ir socialdemokratų politines programas, rašo kalbas įvairioms progoms. Su poezija ir proza tobulėti yra kur, bet pagrindai jau spigina. 

Įdomu, ką apie savo kūrybą mąsto pats DI. Paklausiu. Rašo: „Yra vis daugiau dirbtinio intelekto kūrybinių procesų, kurie gali būti laikomi vertingais meniniais darbais. Taip pat yra argumentų, kad dirbtinio intelekto kūryba yra galingesnė nei žmogaus kūrybiškumas, nes dirbtinis intelektas turi galimybę analizuoti didžiulius duomenų kiekius ir sukurti iš jų labai tikslų darbą.“

Įspūdingos aukštos kokybės DI sukurtos nuotraukos vis dažniau apskrieja internetą, o ekspertams tenka aiškinti(s), kur tiesa, kur melas. Donaldą Trumpą gaudo policija, buvęs JAV prezidentas su antrankiais policijos parverčiamas ant grindinio. Kelioms minutėms apgauta nemenka dalis tviteriečių. Krikščionys tądien apstulbę – internete išvydo popiežių Pranciškų, apsitaisiusį tarsi Kanye Westas. Jaunimas minutę naršo, iš kur popiežius pirko tokią kietą striukę.

DI programos, pasak jų kūrėjų, ropoja pirmuosius žingsnius. Dabar dėmesys nukreiptas į vaizdo įrašų kūrybą ir, nors dalis prognozuoja, kad su jais DI užtruks, visgi sudėtinga abejoti, kad šimtas kažkelintoje „Oskarų“ ceremonijoje nuskambės žodžiai: „Nominuotas pirmasis DI sukurtas filmas.“ Ar po dviejų dešimtmečių dar egzistuos fotomodeliai? O kas bus su kino aktoriais, kai pagrindinį vaidmenį mažo biudžeto filme galės atlikti Jude’o Law ir Brado Pitto mišinys? Kaip atrodys dizainerio darbas? Ką jau kalbėti, kas laukia dalies rašytojų. Teatre, žinia, žmogiškumo ieškosim, bet daliai dramaturgų turbūt tarsime „ate“.

„Keliaujam prie universalių bazinių pajamų“, – rodydamas kelių sekundžių DI sukurtą vaizdo įrašą, kuriame Joe Bidenas dalijasi mintimis, kaip pakabinti gotę, spėlioja draugas programuotojas. „Tikrai, kapitalizmui sparčiai artėja pabaiga“, – atsakau. 

Ekspertai prognozuoja, kad DI pakeis ketvirtadalį profesijų, bet ramina, kad 60 proc. dirbančiųjų dirba darbus, kurie neegzistavo XX a. 5 dešimtmetyje. Žodžiu, pasaulis keičiasi, bet tai nereiškia, kad darbo vietų nebeliks. Kai kurių profesijų algos gal ir kris, bet atsiras naujų. Produktyviai dirbsim kartu su DI, o ne su juo konkuruosim. 

Bet ar tikrai? Ar kada nors radosi vienas didelis daiktas, aprėpiantis bemaž kiekvieną profesiją? Arčiausiai to – internetas, bet jau dabar aišku, kad internetinė revoliucija kūrėsi daug greičiau nei naujos profesijos. Šviesioji pusė, kad galbūt dėl DI kiekvienas dirbsime gerokai mažiau? Gal keisime požiūrį į darbą, prasmės ir savasties apybraižas? Gal DI galutinai panaikins diskusijas apie keturių dienų darbo savaitę, siūlydamas dar ir keturių valandų darbo dieną? O ką veiksim laisvalaikiu? Galėsim kurti, bet tik sau, nes jis bet kurią idėją ištobulins geriau?

Prieš 50 metų burbuliuota, kad viskas jau sukurta. Dabar DI atsako: „Tikrai taip, ir toliau žaisim to visko detalėmis, tik aš jas žinau visas, o tu – tik tūkstančius.“ Taip DI pagaliau nubrėžė mūsų ribas. 

„Visiška utopija, sutirštintos spalvos, DI galia – pervertinta“, – sakysite. Galbūt. Tada tegul tai bus odė klaidai. Ištobulintas DI neklys. Kas galėjo pagalvot, kad klaida taps aukščiausia žmogiška vertybe, kurios negali įveikti visagalis DI? Žmogiškai reiškia netyčia, kvailai, tragikomiškai, absurdiškai klysti. Nuo klaidos prasidėjo mūsų sąmonė, turbūt klaida ir pasibaigs... tik šįkart kaip nesąmonė.

 

P. S. Pavadinimą rašė „ChatGPT“.

 

 

Jonė Sąlygaitė – aktualijų žurnalistė ir radijo laidų vedėja.