Girdėjau, Tokijuje, viename senųjų vienuolynų,

pastatė monumentą keistą, dyvų dyvai.

 

Šis skirtas, sako žmonės, trims šauniems veikėjams –

jin-riki-ša garsiesiems išradėjams.

 

Jin-riki-ša sutrumpintai rikšą vadina.

Tai nieko jums nesako? Leiskit, žodį kitą.

 

Tai vežimaitis, puikiai dardantis gatve,

keleiviams skirtas, greitas, tik viena bėda...

 

Jo ienas traukia ne arklys, ne asilėlis,

įkinkomas žmogus, o tai toli gražu joks gėris.

 

Tad ar pagerbt vertėjo paminklu sukčius,

sumaniusius, kaip išnaudot kitus?

 

O pabaigoj, gerai apmąstęs viską pasakyčiau,

paminklams marmuro nebešvaistykim.

 

Iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė

 

Rikšos Japonijoje 1897 m.

 

Gianni Rodari (1920–1980) – vienas žinomiausių italų autorių vaikams, buvęs mokytojas ir partizanas, rašė pasakas, eilėraščius ir romanus, sukūrė garsųjį Čipolino personažą. Hanso Christiano Anderseno premijos laureatas; kūriniai versti į daugelį kalbų, taip pat į lietuvių („Pasakos telefonu“, „Tortas danguje“, „Dželsominas melagių šalyje“, „Žydrosios strėlės kelionės“, „Gyvūnai be zoologijos sodo“ ir kt.). Ilgai dirbo žurnalistu, rašė kairiųjų laikraščiui „L’Unità“, rengė savaitraštį vaikams „Pioniere“, išpopuliarinusį komiksų žanrą, įkūrė pionierių vasaros stovyklą. 1951 m., įsibėgėjus šaltajam karui, Vatikanas autorių ekskomunikavo už knygą „Pionieriaus vadovas“, kurį laiką klebonijose degintos G. Rodari’o knygos, kunigai draudė jas skaityti. 1973 m. pasirodė pedagogikos knyga „Fantazijos gramatika“ (liet. k. 2001), kurioje dalijamasi vaikų kūrybinės vaizduotės lavinimo technikomis. 1976 m. drauge su buvusia partizane ir žurnaliste Marisa Musu įsteigė mokytojus ir tėvus vienijančią asociaciją, siekiančią Italijoje puoselėti pasaulietinę, demokratišką ir antifašistinę mokyklą (šalyje ugdymas ilgai buvo patikėtas dvasininkams ir religiniams institutams). Italijos vaikų literatūroje G. Rodari paliko ryškų pėdsaką ir tebėra vienas skaitomiausių autorių. Šiemet minimos 100-osios G. Rodari’o gimimo metinės.

 

Gianni Rodari’o šimtmečiui