Eugenija Šimkienė (stovi trečia iš kairės), Pranas Šimkus (dešinėje) Krakių kaime 1935 metais. Nuotrauka iš autorės asmeninio archyvo
su knyga rankose prie lango
pakėlęs galvą žiūri į didingus eukaliptus
ir pradeda vartyti nuotraukų albumą
kartoja kaimo žmonių vardus,
ir išgyventus įvykius
mama, padėjusi savo mezginį, prabyla:
Ak, Pranāli*, kap to vėskou atmėni, net vėsū vardus
jis atsiliepia:
Kap galio ožmėrštė mūsu kaima žmuones, Ougele**,
jog nesi pamiršosi tus linksmus sobatvakarius
mama įsiterpia:
Su dainuom, šuokes, armuonekos ritma
ožsėkaitėmo mūsa gražiuo suodībuo
tėvelis dejuodamas atsako:
Ėlgous Žemaitėjės laukū platībiu,
namū keimo, gīvoliū, mėška kvapa
prieblonduo lakštingalu balsū
jis palenkia galvą:
Ėr sergontė tieva, palėkosė sovietu nagūs
jų akys prisipildo ašarų
abu sunkiai atsidūsta, su verkiančiais beržais
už namų langų Rostrevory, Adelaidės
priemiesty
M ū s a N o m ā ... v ė s k a s p r a p u o l ė
* Pranas (Pranciškus) Šimkus buvo Krakių ir kelių kitų kaimų seniūnas;
** Eugenija Zubaitė-Šimkienė – audėja iš gretimo Nevočių kaimo.