iš visos užmaršties
iš visos padangės mėlynės
iš viso gyvybės dygesio
žuvėdros įkirsta akimi
leidies pakrantės šiaušdamas tylą
kumšty smėlio spausdamas kibį
sukvyksėdamas žvynais bangelių
kol tolumoj
kuri jau kadais atsiliko per laiko rainelę
ištirpsti
žėrinčias pėdas sumėtęs
lyg paskutinis
nenutylėtas
skenduolio atodūsis