Bulvės sezonas (2)

{youtube}https://www.youtube.com/watch?v=5oEanjsX9Lo{/youtube}

gyčio norvilo vaizdas (2015 rugsėjo 13 d. Pandėlys, Cvirkos gatvė);

„Tai Jums aš noriu papasakoti, ką mačiau vieną sykį Nataliukės darže, Krosnos bažnytkaimyje, tėvuko kapliu kapstydamas juodą, lašiniais kvepiančią, žemę. Jūs nepatikėsite – aš mačiau BULVĘ, baltą ovalą su juodais taškeliais, ovalo centre išvydau Viską ir netgi daugiau negu Viską, ir akimirką – tik akimirką – tapau Alefo matytoju – bulviaregiu. Ar gali taip būti, kad paskutiniuoju aiškiaregystės avataru tampa bulviaregystė?..“

„Užtat bulvė – aišku, ne vien tik ji – beveik tobulai inkarnuoja Platono idėją, nes net paviršutiniškiausiame paviršiuje, juslinėje duotyje, neturi „dalių“. Bulvės šlovintojas, ir tik jis, yra radikaliausias idealistas.“

„Šita šalis (Ričardo Gavelio patentas): ji nesuprato, nesupranta ir nebesupras, kad vienintelė Likimo jai skirta misija buvo pastatyti paminklą Bulvei. Ne, ji pastatė paminklą Zappai, kažkokiam narkomanui iš Los Andželo dangoraižių.“

„Todėl štai mano dievai (...) na ir, žinoma, pirmų pirmiausia – BULVĖ, balta lyg Leda, iššokusi iš durpžemio juodumos į Nataliukės skreitą, tarsi į šį žemės dovanotą ovalą būtų akimirkai įsikūnijusi pati Saulė; bulvė – pati gražiausia deivė, kiek tik man teko matyti; bulvė – rudenė deivė, kaip pasakytų Sigitas Geda. Šiaip ar taip, visi mano dievai gyvi, ir niekas neturi teisės jų vadinti stabais, nes stabu derėtų laikyti tik tai, kas pagaminta, kas padaryta paties žmogaus, taigi negyva, – lėles, knygas, ikonas ar „Dievo“ fabrikus.“

Šliogeris A. Bulvės metafizika. – Vilnius: Apostrofa, 2010.