* * *

Tarp jų nėra jokių bendrų būties ženklų:

Gražuolė moteris ir audeklo šešėlis.

Plevena juokas. Josios siluetas –

Vien mėlis, stebuklingas mėlis.

Taip atsiskleidžia šios nakties tyla,

Ją drumsčia vien tik troleibusai.

Tėvynė tavo sapnuose miela?

Kada tu atsibusi?

Ta moteris, nueidama kažkur,

Tik linkteli. Kažką lyg sako

Jos šypsnis. Lieka erdvėje,

Nušviesdama vienatvės taką.

 
2012 01 08

 

* * *

Kokia tėkmė laukų

Ir ilgesingas vakaras.

Ir aš tave kažkur seku,

Ir aš esu tau atviras.

Ir mes ištirpstam tyloje.

Išnyra bokštai migloje.

Likimo žingsniai netikri,

Bet tikras balso aidas.

 
2012 04 25

 

* * *

Ryškėja miestų laiko atskirtis –

Išnyra bokštai šaukiančioj visatoj.

Ar kas bent vienas šičia pasiklys?

Savęs išliekančių nematėm.

Tėvynės balsas, kviečiantis namo:

Dainuojam dainą, tąkart parašytą

Ir išryškėja vienišas liemuo

Vis žadantis pabusti rytą.

 
2012 05 11

 

* * *

Išnyra miestai ir planetos –

Pranykusi laikų griūtis.

Ir kiekgi reikia žmogui vietos?

Kas atsakys?

Gal tiek, kiek reikia kapui vietos?

O gal dar truputį daugiau?

Tiek, kad gyventum ir mylėti

Galėtum vasara ilgiau?

 
2012 05 16

 

* * *

Stebuklo keliai,

Stebuklo griaustinis...

Ar atsiminsi slepiamus raktus?

Jei pažadas tai paskutinis,

Surinks jau užmirštus faktus.

Kur link keliauja mūsų dienos?

Kur atsiskleidžia jų sapnai?

Esi tu vienas, vienui vienas,

Net jei eilėraščius rašai.

Nepripažįstamas peizažas

Nepakartojama sakmė

Ir pravažiuoja ekipažai

O kas juose? Tiktai dėmė.

 
2012 06 18

 

* * *

Jis sakė: viskas iš vieno delno.

Bet argi?

Šita tėkmė, kuriai

Nežinom vardo.

Šis paslaptingas ilgesys,

Šita daina,

Kurią gali dainuoti

Net nežinodamas prasmės.

Keista mintis –

Jai reikia įkvėpimo.

Kas mums paaiškins,

Kas parems?

Kas kyla taip

Iš vieno delno?

Jame panyra

Ir gyvens?

 
2012 10 10

 

* * *

Parašyki linksmą eilėraštį

Ir pakeiski įvaizdį savo –

Pasirodys, veltui blaškeisi,

Viduje džiaugsmas alsavo.

O per neviltį šitą niūrią

Tu į šviesą visad veržeisi,

Kai užvertos, aklinos durys,

Tu vis tiek į jas kumščiais daužeisi.

 
2012 06 22

 

* * *

Laiko peizažas,

Laiko lemtis,

Pergalės kaupias

Viena po kitos.

Taip išryškėja

Sielos rimtis.

Žmonės didieji

Save pacituos.

Taip tu nueisi

Be galo toli.

Ko čia blaškeisi

Klajonių šaly?

 
2012 07 10

 

* * *

Ir laiko apsupty

Tas mielas sapnas:

Sparnai plaštakių,

Spindinti gija,

Sūpuojantis griaustinis...

Erdvę apima

Ir šitaip susilieji

Su ja.

Pilni svajonių piešiniai

Ir vėtrų,

Ir nenumaldomų

Maldų.

Turėtume, kur skubame,

Suspėti,

Patirti, kas sūru

Ir kas saldu.

 
2012 07 19