JUOZAS ALMIS JŪRAGIS

1917 10 03–2014 03 04

Tolimojoje Australijoje užgeso dar vieno literatūros žmogaus gyvybė – kovo 4 dieną mirė Juozas Almis Jūragis, poetas, redaktorius, vertėjas, paskaitininkas, kultūrininkas. Poetas sulaukė išties gražaus amžiaus ir, svarbiausia, iki gyvenimo pabaigos buvo šviesaus proto, kol galėjo, daug skaitė, rašė laiškus. Kokie puikūs ir įdomūs buvo J. A. Jūragio laiškai – tikros trumpos novelės. „Anksti pavasarį snieguolės prasikaldavo pro suledėjusį sniegą ir iškeldavo gležnus savo baltus žiedus. Man jų būdavo gaila. Atsargiai peiliuku atkrapštinėdavau sniegą, kad joms būtų šilčiau..." (iš laiško autorei, 2004 10 12). Taip J. A. Jūragis rašo apie savo ankstyvą vaikystę, kol dar gyveno tėvų namuose. Gimė jis 1917 m. spalio 3 d. Baltkalnio kaime, Laukuvos valsčiuje, Tauragės apskrityje, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Plungės kapucinų gimnazijoje kartu su Tėvu Stanislovu – A. M. Dobrovolskiu, tačiau vienuoliu netapo. 1944 m. Jūragis pasitraukė į Vakarus ir 1948 m. pasiekė Australijos krantus. Visą gyvenimą ilgėjosi Lietuvos, tačiau niekada nebuvo į ją parvykęs.

Rašyti eilėraščius J. A. Jūragis pradėjo paauglystėje, dar Lietuvoje parengė savo pirmąjį rinkinį „Laukai meldžiasi", tačiau besikeičiantys istoriniai įvykiai sutrukdė jį išleisti, rankraščiai liko Lietuvoje pas bičiulį. Australijoje 1964 m. išleido pirmąją knygą „Tolimieji miražai", 1977 m. – antrąją „Akmens ir paukščio metas". 1986 m. išleista trečioji eilėraščių knyga „Žeme, būk mano motina" ypatinga tuo, kad būtent ji turėjo būti pirmoji. „Be šios knygos mano gyvenimas nebūtų pilnas, o mano kūryba neturėtų tikrosios pradžios" (iš knygos įžanginio žodžio). Ankstyvuosiuose eilėraščiuose itin juntamas artumas Vytauto Mačernio stilistikai. J. A. Jūragio kūrybos vertintojai jį taip pat vadina žemininku. 1999 m. Vilniuje išleistas eilėraščių rinkinys „Tik sapno ugnį jausi" su V. Daujotytės palydimuoju straipsniu. Daug J. A. Jūragio eilėraščių išspausdinta Australijoje, Amerikoje, Lietuvoje įvairiose poezijos antologijose, taip pat periodikoje.

Nemažai laiko ir energijos J. A. Jūragis atidavė dirbdamas kultūrinį darbą tarp Australijos lietuvių. Savo autobiografijoje pats rašytojas teigia: „Man malonu pažymėti, kad prie Australijos lietuvių kultūrinių darbų ir aš savo kuklia plunksna prisidėjau kaip lietuviškų laikraščių bendradarbis, kaip redaktorius, kaip poezijos žodžio sakytojas per minėjimus, šventes, literatūros vakarus... (1990)" Jis sudarė ir redagavo „Australijos lietuvių metraščio" (1962) pirmąjį tomą, kūrybos almanachą „Plunksna ir žodis", poezijos almanachą „Terra Australis".

Už kūrybą, literatūrinę veiklą J. A. Jūragiui 2003 m. paskirta Lietuvių rašytojų draugijos premija.
Labai įdomų, unikalų savo gyvenimo ir kūrybos archyvą J. A. Jūragis persiuntė į Kauną, į Maironio lietuvių literatūros muziejų. Jame daug archyvalijų, susijusių ir su kitais Australijoje gyvenusiais ir kūrusiais lietuvių rašytojais išeiviais.

Viename interviu poetas yra sakęs: „Čionai mes esame laikini. Mūsų bendruomenės veikimas prilygsta per vandenyną bėgančiai ir vis žemėjančiai bangai, kuri vieną dieną išsilygins. Demografine prasme jos nebebus matyti. Bet tai, kas yra padaryta kultūrai, sugrįš į Lietuvą, lyg mes iš ten nebūtume išėję..." Tikra tiesa. Šiandieną negalime nusilenkti J. A. Jūragio kapui, nes jis kažkur toli Australijos žemėje, bet jo vardui ir atminimui nusilenkime.

Aldona Ruseckaitė

 

Draugai