Jasponytė J. ŠALTUPĖ. ‒ Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.

Jurgitos Jasponytės rankraštis laimėjo kasmet Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos rengiamą Pirmosios knygos konkursą ‒ ir tapo knyga „Šaltupė“. Seniausias eilėraštis joje sukurtas 2003-aisiais, o naujausias ‒ 2014 metais. Tačiau per gerą dešimtmetį subrandinti tekstai čia sudėlioti ne chronologine, bet veikiau asociatyvine tvarka. Yra 6 skyriai, kiekvienas turi poetinę atsklandėlę, tarsi epigrafą: „Anapus medžių upės / luošas žvėriukas“, „Gastronominiai karpiai / ryšių mazgo kriauklėj“, „Šienapjūtė / įkerta griovelius / prakaitui nubėgti“... Bandai sieti juos su skyriuose esančiais eilėraščiais ir supranti, kad tai ‒ net ne užuomina, skaitymo nepalengvins. Įspūdis toks, tarsi būtų ir perregima, ir neįžiūrima, nes raibuliuoja. Tarsi iš fragmentų po truputį dėliotum pasaulį, kurio ašis stabili ‒ tai harmoningas ryšys, jungiantis eilėraščių subjektę su gimtosiomis vietomis ir vaikyste, su namais, kuriuose gyvenimas ramia vaga teka dabar, su šeima ir artimais žmonėmis.