Sonamas Tseringas Frasi. Tibeto „Išrinktasis“ – jauniausias politinis kalinys pasaulyje

2020 m. gegužės 7 d. grupė Lietuvos parlamentarų ir aktyvių visuomenės narių pasirašė Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės pirmininko Andriaus Navicko kreipimąsi į LR Prezidentą ir Užsienio reikalų ministrą dėl komunistinės Kinijos prieš 25 metus pagrobto ir iki šiol nežinomoje vietoje laikomo XI Tibeto Pančen Lamos (pasaulietinis vardas Gedhun Choekyi Nyima). Kreipimesi raginama iš Kinijos valdžios atstovų pareikalauti teisingos informacijos apie šio politinio kalinio likimą. Gedhun Choekyi Nyima su savo tėvais buvo pagrobtas 1995 m. gegužės 17 d., kai jam tebuvo šešeri metai – tuomet jis tapo jauniausiu politiniu kaliniu pasaulyje.

Gegužės 17 d. Tibeto skvere Vilniuje Tibeto rėmimo grupės nariai prisijungė prie visame pasaulyje vykstančios XI Pančen Lamos pagrobimo metinių minėjimo akcijos. Tibetiečiai pakvietė žmones uždegti žvakeles ir savo namų languose – taip Kinijos režimui parodydami, kad jo nusikaltimas nėra pamirštas ir po 25 metų.

 

 

Mažas berniukas, kurį Dalai Lama buvo išrinkęs būsimuoju dvasiniu lyderiu, buvo pagrobtas prieš dvidešimt penkerius metus. Nuo tada Kinijos vykdoma Tibeto kontrolė dar labiau sustiprėjo ir kelia nerimą žmogaus teisių stebėtojams bei tremtyje gyvenantiems tibetiečiams.

2020 m. gegužės 17 d. sukanka 25-eri metai nuo berniuko, simbolizavusio Tibeto ateitį, pagrobimo. Gendhunas Choekyi Nyima tebuvo šešerių, kai jį ir jo šeimą suėmė Kinijos saugumo pajėgos. Nepaisant tarptautinių žmogaus teisių įpareigojimų, jiems iki šiol neleidžiama palaikyti jokių ryšių su išoriniu pasauliu. Kinijos Liaudies Respublika ir po ketvirčio amžiaus tebeslepia tiesą – tai gėdingas jos atspindys.

Šio berniuko dingimo reikšmės Tibeto žmonėms neįmanoma pervertinti. Vos trys dienos iki pagrobimo Dalai Lama pripažino Gendhuną Choekyi Nyimą dešimtojo Panchen Lamos reinkarnacija. Pagal mūsų budizmo sampratą Panchen Lamos ir Dalai Lamos likimai esmingai susiję. Mes, išties, kalbame apie Dalai Lamą ir Pančen Lamą kaip apie „saulę ir mėnulį“. Tradiciškai Pančen Lamos vaidino svarbų vaidmenį atpažįstant ir ugdant Dalai Lamas, ir atvirkščiai.

 

 

Tibeto skausmas

Mus ypatingai liūdina tai, kad tikrasis Pančen Lama lieka atskirtas nuo mūsų tokiu metu, kai devintąją dešimtį skaičiuojantis Dalai Lama vis dar tebėra tremtyje. Dėl savo paties saugumo Dalai Lama pasitraukė į Indiją 1959 m., kuomet, Tibetą užgrobus Kinijos Liaudies Respublikos Išlaisvinimo armijai, jo gyvybei iškilo mirtinas pavojus. Netrukus po to, nepaisydama mūsų prieštaravimų, ateistinė komunistų vyriausybė Pekine paskelbė, kad Tibetas yra neatsiejama Liaudies Respublikos dalis. Nors tai buvo išimtinai religinis reikalas, Kinija įniršo dėl to, kad vaiko, kuriam likimas lėmė tapti mūsų Pančen Lama, vardo paskelbimas buvo susijęs Dalai Lama. Kinai tai priėmė kaip tiesioginį iššūkį jų valdymo viršenybei Tibete.

Ankstesnysis Pančen Lama (žinomas pasaulietiniu Gonpo Tseteno vardu) buvo iškili šiuolaikinės Tibeto istorijos figūra. Visą savo gyvenimą jis ėjo siauru takeliu tarp bendradarbiavimo su Kinijos oficialiąja valdžia ir Tibeto žmonių interesų gynimo. Jis buvo nuoširdus unikalaus kultūrinio Tibeto paveldo, religijos ir kalbos gynėjas, o jo „70 000 ženklų peticija“ tebelieka išsamiausia vidine kritika, skirta Kinijos Komunistų partijos politikai tibetiečių ir kitų mažumų, kurios turėjo paklusti Kinijos valdžiai, atžvilgiu.

Būtent dėl to Kultūrinės revoliucijos metu jis patyrė kankinimus ir buvo įkalintas. Deja, 1989 m. jis mirė neaiškiomis aplinkybėmis ir nuo to laiko mes išgyvename skausmingą netektį, nes niekas negali teisėtai atlikti Pančen Lamos vaidmens.

 

 

Kultūros netektis

Kinijos Liaudies Respublika pabandė paskirti savo pačių kandidatą į dvasinio lyderio poziciją – Gyaltseną Norbu. Ji suteikė šiam asmeniui reikšmingos galios, kad būtų įgyvendinti Kinijos politiniai tikslai. Jis nėra mums priimtinas kandidatas. Mes tikrai jaučiamės skaudinami tų despotiškų priemonių, kurių imasi Kinija, kad „kinizuotų“ Tibeto budizmą ir priverstų tibetiečių tautą gyventi tokioje politinėje ir ideologinėje sistemoje, kuri prieštarauja mūsų paveldui.

Daugelis mūsų žmonių gyvena tremtyje - drauge su Dalai Lama Indijoje arba kitose pasaulio vietose. Likusiųjų tėvynėje situacija išlieka itin sunki. Tibetiečiai turi ištverti žiaurius teisės į laisvą žodį ir religiją apribojimus. Mokykloje vaikai mokomi mandarinų kalba, be to, pabrėžiamas „politinis ugdymas“. Tai reiškia, kad mūsų kalba nyksta, nes mūsų jaunuoliai ugdomi tapti lojaliais komunistinio režimo pavaldiniais.

Mes nuolat kėlėme šiuos klausimus Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijoje, drauge ragindami išlaisvinti tikrąjį Pančen Lamą, Gedhuną Choekyi Nyimą. Daugelio valstybių vyriausybės jo kalinimą pasmerkė. Tačiau per pastaruosius dvidešimt penkerius metus niekam nebuvo leista jo aplankyti.

Artėjant liūdnai jo pagrobimo sukakčiai, mes prašome visų laisvę mylinčių pasaulio piliečių priminti Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei apie tragišką XI Tibeto Pančen Lamos situaciją ir pareikalauti kuo greičiau jį paleisti.

 

 

Sonamas Tseringas Frasi – Jo Šventenybės Dalai Lamos atstovas Šiaurės šalims, Lenkijai ir Baltijos šalims. Šiuo metu reziduoja Tibeto atstovybėje Londone.

Draugai