Norvegų rašytojas Jonas Olavas Fosse (g. 1959) kuria romanus, pjeses, esė, apsakymus vaikams (lietuvių kalba 2020 m. išleisti „Vaizdai iš vaikystės“). Jis neįtikėtinai produktyvus, universalus, nuolat teikiamas kandidatu Nobelio premijai, nes gimtojoje šalyje laikomas antruoju po Henriko Ibseno. Pjeses yra statę garsiausi pasaulio režisieriai (ir Oskaras Koršunovas Oslo nacionaliniame dramos teatre), nors jos – kietas riešutėlis, parašytos minimalistiškai stulpeliu tarsi poezija, nėra konkrečių personažų vardų, vieta ir laikas taip pat nenustatomi. Rašo naująja oficialia, kasdien nevartojama norvegų kalba. „Mano pjesės konstruojamos kaip melodijos, kurias galima atlikti džiazo ar roko stiliumi arba tūkstančiu dar kitų muzikinių žanrų. (...) Teatre daug nesąmonių, galima pavargti nuo teatro, jis gali nusibosti. Tačiau yra momentų, vadinu juos „angelas pereina scena“, kai aktoriai ir publika  viską suvokia kartu, viskas susilieja, kažkas staiga kilsteli kūrinį, ir tavo siela šauna aukštyn, ir net žadą užkanda.“ 

Spausdiname fragmentą iš pjesės „Žiema“ (2000) su dviem veikėjais – Vyru ir Moterimi.   

 

Jonas Olavas Fosse. Getty Images nuotrauka.

 

II dalis.

Tamsa. Šviesos įsijungia. Dvigulė lova. Lovoje guli moteris. Ji atsisėda, įsitaiso ant lovos krašto, po to atsistoja, kiek svirduliuodama pasisukioja aplink.

 

MOTERIS

Velnias

Tai

Velnias

Tai mėšlas

Sumauta kalė

Na ir

Šūdas

Perbraukia pirštais per plaukus, juos kiek pasitaiso

Visiškas šūdas

Šiek tiek pasitaiso drabužius

O jis toks

Velnias

Kekšių kekšė 

Sumauta kekšė

Čiulpti 

Tokioms tik čiulpti 

čiulpti

Ir dar

Ir dar pačiulpti 

Ir po to miegoti

miegoti

pačiulpti ir miegoti

Ji vėl atsisėda ant lovos krašto

Ir dar ta ten

Sumauta kekšė

Aš pavargau

taip pavargau

Trumpa pauzė

turiu

nusiprausti 

pamiegoti

skaniai numigti

savo lovoj

ir nieko daugiau

ramiai pamiegoti

ir nurimti

ir nieko daugiau

tik ramiai pamiegoti

Gulasi į lovą 

ramiai pamiegoti

ramiai

savo lovoje

ramiai pamiegoti

tuojau pat

Ji užsimerkia. Tuo metu iš kairės pusės įeina vyras. Pamatęs ją lovoje stabteli, atsargiai įeina vidun, rankose laikydamas du maišus. Sustoja, žiūri į ją. Ji atsimerkia

Bet 

O, eik tu 

 

VYRAS

Bet juk

Juk tai aš

 

MOTERIS

Linkteli

Aha

Pauzė

 

VYRAS

Atpažįsti mane

tiesa

ar 

 

MOTERIS

Sujuda

Na taip

Atsisėda lovoje

Taip 

Taip

Taip taip

Taip

Bet juk

 

VYRAS

Juk

Tu prisimeni

Ar ne

Na, kad

Tik pamaniau

 

MOTERIS

Taip

Nusišypso jam

Bet tai

Na

tai

 

VYRAS

Dabar jau geriau

Ar ne

 

MOTERIS

Taip

Taip taip

 

VYRAS

Tai

tik aš

Ir

 

MOTERIS

Na, taip

matau

kad tai tu

Taip

Bet

 

VYRAS

Ne, tu neprisimeni

Neatpažįsti manęs

 

MOTERIS

Ne 

ne

Aš

Nutyla

 

VYRAS

Taip, kad buvom susitikę 

Ir kad

na

 

MOTERIS

Taip mes

Nutyla

Pauzė

Tu ir aš

Nutyla

Pauzė

 

VYRAS

Negi tikrai nieko neprisimeni

 

MOTERIS

Ne

Ne

taip

na, taip

taip

žinoma, kad prisimenu

tu ir aš

ten

ten prie

taip gatvėje

tu

Trumpa pauzė

na, aš atsiprašau

kad šitaip

pristojau

ir kad

Nutyla

 

VYRAS

Nieko tokio

Pauzė

Viskas gerai

Susijuokia

 

MOTERIS

Gerai

Ir kad ne

Nutyla

Pauzė

 

VYRAS

Žinai

 

MOTERIS

Pakelia į jį akis

Ką

 

VYRAS

Žinai, aš

Kilsteli vieną maišą

na

Matai

aš

Tavo drabužiai sušlapo

susitepė

po to, kai kritai

Tai aš

 

MOTERIS

Nupirkai man naujų drabužių

 

VYRAS

Taip

Droviai nudelbia akis

 

MOTERIS

Bet

Tikrai nereikėjo

 

VYRAS

Ką jau

 

MOTERIS

Tikrai nereikėjo

Nutyla

Pauzė

Tu toks geras

Ji atsistoja, kiek svirduliuodama žengia kelis žingsnius ir vėl atsisėda ant lovos krašto

 

VYRAS

Taip nupirkau 

tau

drabužių

ir šio to atsigerti

ir užkąsti

taip

ir

 

MOTERIS

Bet juk

Nutyla

 

VYRAS

Pamaniau, kad

Nutyla

 

MOTERIS

Koks tu geras

Trumpa pauzė

Bet galbūt

Taip, gal aš

Na

Aš

 

VYRAS

Paduoda jai vieną maišą

Štai 

Prašom

Taip

Ji priima maišą, ištraukia iš jo megztuką, pasideda jį ant kelių

 

MOTERIS

Labai ačiū

Bet tikrai nereikėjo

Juk tai

Ištraukia iš maišo kelnes

Ne, tikrai nereikėjo

 

VYRAS

Ką tu

 

MOTERIS

Kaip malonu

Padeda kelnes ant lovos ir ištraukia iš maišo juodą paltą

Na, tu visai

Tai

Tai jau tikrai per daug

Nereikėjo

Nutyla

 

VYRAS

Kitaip negalėjau 

Pauzė

O tu numigai

 

MOTERIS

Linkteli

Truputį

Pauzė

 

VYRAS

Ar dabar

geriau

nei

 

MOTERIS

Taip

Nutyla

Na

Trumpa pauzė

Bet žinai

 

VYRAS

Ką

 

MOTERIS

Ne

Nieko

Pauzė

Bet žinai

Lyg kažką prisiminusi

kažkas skambino

visai neseniai

ką tik

taip

moteris

klausė tavęs

sakė

sakė, kad Marta

ar panašiai

 

VYRAS

Kiek nustebęs

Ji skambino

 

MOTERIS

Taip

 

VYRAS

O tu

Nutyla

 

MOTERIS

Taip

ir klausė tavęs

Trumpa pauzė

Na

tai 

Ačiū už

Žiūri į paltą, paskui į vyrą

Tau tikrai nereikėjo

Tikrai 

 

VYRAS

Juk negalėjai

Nutyla

 

MOTERIS

Tarsi pratęsdama

Šitaip apsitaisiusi

 

VYRAS

Ne

Juk turėjai

Nutyla

Ilga pauzė

Ji žiūri į drabužius, jis stovi nejudėdamas

Bet

 

MOTERIS

Žiūri į jį

Gal aš jau

Nutyla

Klausyk

Gal aš

Ne, tikrai negaliu

 

VYRAS

Gal nori 

gerti

Kilsteli kitą maišą

Nupirkau truputį

 

MOTERIS

Bet

Aš tikrai turiu

Nutyla

 

VYRAS

Tau geriau

 

MOTERIS

Nusišypso

Taip

 

VYRAS

Gerai

Pauzė

 

MOTERIS

Gerai, kad tu

O

Taip

Ji pakelia megztuką, apžiūri

Bet ar neturėjai

Ar nebuvai

Susitaręs

Susitikti

Ar panašiai

Kažkokioj

Įstaigoj

Ar ne

Jis linkteli

Ar pavyko

 

VYRAS

Nusijuokia

Pavėlavau

Juokiasi

Kaip reikiant pavėlavau

Ir 

Nutyla

Taip

 

MOTERIS

Pratęsdama

Vis per mane

Tiesa

Žinoma

taip

 

VYRAS

Tiek to  

Tik

Nutyla

 

MOTERIS

Ne

Pauzė

 

VYRAS

Dabar jau nebešalta

 

MOTERIS

Nebe

 

VYRAS

Tau geriau

 

MOTERIS

Taip

Nesirūpink

 

VYRAS

Tas susitikimas

Ne

Pauzė

Tarsi nebebuvo prasmės 

 

MOTERIS

Ne

 

VYRAS

Kažkokia nesąmonė

 

MOTERIS

Taip 

Pauzė

 

VYRAS

Buvo svarbiau 

Nutyla

Na

Pauzė

 

MOTERIS

Klausyk

 

VYRAS

Ką

 

MOTERIS

Tu toks geras

Na, turiu galvoj

Tie drabužiai

 

VYRAS

Na, ką tu

Nutyla

Droviai žvelgia žemyn

 

MOTERIS

Aš

Žiūrėdama į jį

Ateik

 

VYRAS

Ateit

 

MOTERIS

Taip

Trumpa pauzė

Taip

Čia

Prisėsk

Šalia manęs

 

VYRAS

Lieka stovėti

Taip

 

MOTERIS

Taip

Ateik

 

VYRAS

Bet aš

 

MOTERIS

Na jau

Ateik 

 

VYRAS

Turiu

Kaip nors

Susitarti iš naujo 

 

MOTERIS

Tu pavėlavai

 

VYRAS

Taip

Na

Aš

Aš nepasirodžiau

Susijuokia

Taip

arba

tiksliau pavėlavau

ir tada

na

 

MOTERIS

Tiesdama į jį vieną ranką

Ateik 

Ateik pas savo damą

Tu

Kalės vaike

Nusišypso jam, jis lieka stovėti

Na

Eik čia

Na

Ji bando atsistoti, bet vis dar netvirtai, atsisėda ant lovos krašto, jis prieina ir prisėda šalia jos

Ji žiūri į jį

Žinai

Velnias

Ta ten

Apačioje

Kai mes atėjom

 

VYRAS

A, taip

Ta

 

MOTERIS

Ji visai trenkta

 

VYRAS

Bet juk buvau užsisakęs vienvietį

 

MOTERIS

Pertraukdama jį, padėjusi savo delną jam ant šlaunies

Taip taip

Bet

 

VYRAS

Juk viskas gerai

Ar ne

Viskas gerai

 

MOTERIS

Taip, tau reikėjo

Gavom kitą kambarį

Dvivietį 

 

VYRAS

Taip

Juk pasakiau

turėjau pasakyti

Kad

Na

Kad tave pažįstu 

Kad esi mano sesuo

Juokiasi

Taip ir pasakiau

Kad tu esi mano sesuo

Ir tuomet

Juk gavom

 

MOTERIS

Gavom šitą kambarį

Taip

 

VYRAS

Taip

sakiau

 

MOTERIS

Kad turi manimi pasirūpinti

Taip

 

VYRAS

Kažką panašaus

Pauzė

 

MOTERIS

Bet juk tai tiesa

 

VYRAS

Taip, pasirodo, kad 

Taip

Pauzė

 

MOTERIS

O tas susitikimas

Juk todėl

Atvykai čia

į miestą

susitikti

tiesa

Argi ne 

 

VYRAS

Taip 

Tiesa

Juokiasi

Pabandysiu

Pabandysiu dar kartą 

Kaip nors

 

MOTERIS

O ta ten

Na ta

Ten apačioje

Velniai rautų

Prisitraukia ranką

 

VYRAS

Ta

 

MOTERIS

Taip, ta

Ta darbuotoja

 

VYRAS

Taip

 

MOTERIS

Tai bent

Kalė

Kas per

Na

 

VYRAS

Taip

 

MOTERIS

Ta sumauta kalė

Ar tu matei ją

Ką

Ką

Velnias

Sumauta kalė

Kekšė

Vaidina tarsi niekur nieko

O pati

ką

 

VYRAS

Nežinau

Tikrai ne

 

MOTERIS

Argi nematei

O aš mačiau

Juk tokius dalykus matau 

Visi juk mato

 

VYRAS

Nutęsdamas

Ne

 

MOTERIS

Visi juk mato

Trumpa pauzė

Sumauta pigi kekšė

Ji 

Kaip

na

Nori apsimesti, kad nieko

Ir tada

Eina ji...

Lyg pati nebūčiau

 

VYRAS

Pertraukdamas ją

Bet juk tai aš

Nutyla

 

MOTERIS

Taip, tu buvai užsakęs kambarį

Žinau

Vienvietį

žinau

pats sakei

Trumpa pauzė

Bet kad ji ne

Nutyla

Pauzė

 

VYRAS

Juk viskas susitvarkė

Ar ne

Pauzė

Ji sėdi susimąsčiusi

Štai

Nupirkau čia

Truputį 

Atsigerti

Kilsteli maišą

Ir užkąsti

 

MOTERIS

Tikrai

 

VYRAS

Ar nori gerti

Ji padeda megztuką ir paltą ant lovos, paeina atokiau

 

MOTERIS

Tik pažiūrėk

Ima mautis kelnes

 

VYRAS

Persirenginėsi

 

MOTERIS

Aš tave pažįstu

nieko tokio

Ar ne

Aš juk tavo dama

Tiesa

 

VYRAS

Tai tu taip sakai

Bet

 

MOTERIS

Tavo dama

Aš

Nusimauna kelnes, jos nukrenta ant grindų

Argi aš ne graži

Gražesnė už

Tą ten

Truputį pozuodama

Taip

Žinoma 

Iškart matyt

Kad aš tau graži

Aš juk tavo dama

tikrai

Ir tu tai žinai 

Ar ne

 

VYRAS

Taip

Paima nuo lovos kelnes, tiesia jai

Štai

 

MOTERIS

Palauks

Kur skubėt

Palauks

Ima mautis kelnaites, bet stabteli

O gal

Žiūrėdama į jį

Gal manai

Kad aš bjauri

Negraži

Tiesiog bjauri

Ką, manai

Kad tavo dama bjauri

 

VYRAS

Paklausyk

Gal 

 

MOTERIS

Ką tuo nori pasakyti

 

VYRAS

Ne

Nieko

 

MOTERIS

Amžinai tas Nieko 

 

VYRAS

Ne

 

MOTERIS

Bet juk nupirkai

Nusivelka (per galvą) megztuką, numeta jį ant grindų, žiūri į vyrą

Ir tu

Tu kalės vaike

Perki man drabužius

Ir daiktus

 

VYRAS

Taip

 

MOTERIS

Kalės vaikas

Prieina ir atsisėda šalia jo ant lovos krašto. Jis paduoda jai kelnes, ji paima ir pasideda sau ant kelių

 

VYRAS

Tai ji skambino

 

MOTERIS

Taip

Kažkas skambino 

 

VYRAS

Ir kaip ji

Na, koks buvo jos balsas

 

MOTERIS

Nežinau

Juk ji tik paklausė

tavęs

Ir tiek

 

VYRAS

Taip

Pauzė

Ir nieko nesakė

 

MOTERIS

Ne

Pauzė

 

VYRAS

Nieko

 

MOTERIS

Atrodo, ji skambino

Taip

Beje

atrodo, ji skambino dukart

Taip tikrai

Dukart

Ji atsistoja, paeina, sustoja greta

Lyg pozuodama

Bet pažvelk į mane

Argi aš ne puiki

pasakyk

Ką manai

 

VYRAS

Taip

 

Iš norvegų kalbos vertė Brigita Urmanaitė