Tautvyda Marcinkevičiūtė. SOS

2013-ųjų Poezijos pavasario laureatė

Tautvyda Marcinkevičiūtė

SOS

Su atkimštu alaus buteliu rankoje, kurį laiko
lyg komunijos žvakę.
Kas atims?

Sėdi ant suoliuko troleibusų sustojime.

Spygauja dažnutes. Gurkšteli. Riebiai
Nusikeikia. Gurkšteli.

Užkabinėja praeivius.

Palaikis dėmėtas žieminis paltukas.

Nesuprantamos medžiagos kelnės.

Moteris?

Iš po klešnių kyšo purvini nesuvarstyti sportbačiai: bukanosiai

Kaip veidas.

O jis nepraustas lyg kaminkrėčio,
Iškrėtusio ne kaminą, o šposą.

Keista:
Elgiasi labai laisvai lyg karalienė,
Patekus į rojų
Per šv. Petro malonę.

Bet ir Belzebubas norėtų tokią turėti.

Atrodo, jog jiedu tebesivaržo.

Dėl balansuojančios ant
Aštriabriaunių šukių
Sielos.

2011 01 10

Eglė Kuckaitė. „Trauminis atvaizdas Nr. 2“. 2007–2009, drobė, aliejus, 132x155