Londono tunelis byra,
ir kas prašė šių dūmų,
šios nuolaužų griūties ar staigių atsakomybės gniūžčių?
Žybsnyje sprogstančios mėlynos šviesos, ten,
ištaria vyras, karūnuotas laibom peleningom liepsnom
ir megzta kepure,
ten, rodo daili gyslota ranka,
ištiesta į trečiąjį paukštį anapus tylos,
ištiesta į grožį, neriantį prapultin –
ugnis bedugnėje, griaučius nulaižiusi skaisčiai –
tu jau gali išlįsti.
Klausydamas kritusių spindulių, trūkinėjančių karštyje
– pirmas įkvėpis po atgimimo –
ten, ištaria jis, pažvelk.
Iš anglų kalbos vertė Dominykas Norkūnas