Tomas Venclova. Laisvėjimo dienoraščiai, 1988 (XII)

Ugnės Žilytės piešinys
Ugnės Žilytės piešinys

 

Gruodžio 1 d.

Romas ir Adas Katiliai kviečia Josifą į Vilnių; tuo pačiu metu „NYR of Books“ pasiūlė jam važiuoti į Pabaltijį korespondentu! „Это было бы элегантно – поехать в Литву, а не в Россию.“

„Главные катастрофы уже позади: были Рейн, Найман, Сергеев. Остается еще собственный сын.“1

Aš savo ruožtu gavau laišką iš Marko Zingerio – Vilniuje spausdinamas jau netgi mano „Žaidimas su cenzorium“.


Gruodžio 2 d.

Redaguoju Gedos interview (išėjo įdomesnis, negu tikėjausi).


Gruodžio 3 d.

„Baltic Forum“ redkolegijos posėdis.


Gruodžio 4 d.

Skaitau pas Misiūną naujausius (kaip paprastai, neįtikėtinus) „Gimtojo krašto“ numerius.

Jurašienė, rodos, virsta lietuviškos „Laisvosios Europos“ vedėja.


Gruodžio 5 d.

Naktį skambina Daunys iš Vilniaus – taip pat su leidybiniais pasiūlymais.


Gruodžio 6 d.

Gedą baigiau ir išsiunčiau Mykolui Drungai versti į anglų kalbą.


Gruodžio 7 d.

Gorbačiovas New Yorke. Netgi mano tetulė, tipiška „moral majority“2 atstovė, sako: „I cannot hatе him.“3 BATUN’as4 siūlė man dalyvauti prieš Gorbačiovą nukreiptoje demonstracijoje: atsisakiau.


Gruodžio 8 d.

Siaubingas žemės drebėjimas Armėnijoje; Gorbačiovas nutraukė savo lankymąsi Amerikoje – jeigu tai ne gyvas moralinis impulsas, tai, šiaip ar taip, visiškai teisingas politinis sprendimas.

Kirovakanas, Stepanavanas... Rausvi miestai sausoje, išretinto oro skalaujamoje dykynėje. Gerai juos prisimenu.


Gruodžio 9 d.

Naktį grįžau iš vakarienės pas George’ą Sorosą, kur buvo Liuda Aleksejeva ir pirmąsyk matytas Sergejus Kovaliovas. Esu nuvargęs. Sorosas, beje, pykstasi su Milašiumi (pasirodo, esti „Matejkos5 partija“ ir „Milašiaus partija“; Sorosas priklauso pirmajai). Dar niekad nebuvau lankęsis tikro multimilijonieriaus bute. Ką gi, panašu į priešrevoliucinį Lvovą ar Krokuvą – marmuras, impresionistai, chinoiserie6.

Galimas daiktas, Sorosas organizuos fondą Lietuvos kultūrai remti (siūlo man būti konsultantu). Menotyrininkė čekė, pavarde bene Mladek, jo pavesta, lankosi TSRS ir ieško perspektyvių – id est7 valiutinių – dailininkų. Ji pranašauja, kad artimiausiu metu įvyks Pabaltijo bumas. Be kita ko, papasakojau apie Kisarauską. Deja, anot jos, miręs dailininkas esąs „baigtas“: perką tik gyvus, kurie galį plėtoti savo pasirinktą formulę.

Šnektelėjau ir su Kovaliovu – malonus ir nekvailas vyras.


Gruodžio 10 d.

Pas Misiūnus – Kazys Saja. Ne per seniausiai jis buvo priėmime maskviškėje JAV ambasadoje ir ten susipažino su Petkum. Viktoras atrodąs sveikas ir nepasenęs. Rengiasi redaguoti atkuriamą „Židinio“ žurnalą!

„O tu, Tomai, taip dažnai minimas ir spausdinamas, tarsi būtum Lietuvoje.“

Nota bene, šiandien pasirašiau ir išsiunčiau į TSRS pirmąjį kontraktą su „Vaga“ (publikuojamos 48 eilutės – „Du eilėraščiai apie meilę“).


Gruodžio 11 d.

New Havene prieš porą dienų lankėsi Bukovskis8. Gal ir gerai, kad su juo nesimačiau – nebūtume dabar radę bendros kalbos: jis ne tik griežčiausias antigorbačiovininkas, bet ir antisacharovininkas.

Tiesa, mačiusieji Sacharovą sako, jog jis labai paseno ir „zdziwaczał“9. Tačiau jo linija man ir dabar atrodo be priekaišto.


Gruodžio 12 d.

Į semestro pabaigą daug tuščio, beprasmio darbo. Bet šiandien nebloga žinia – Mackaus fondas išleis naują mano rinkinėlį. Taipogi gavau „Tygodnik Pow­szechny“ numerį su savo eilėraščiais.


Gruodžio 13 d.

Saja: „Maskvoje kalbėjomės su Anatolijum Strelianyj10, ir jis mūsų paklausė: ar mes, Sąjūdžio viršūnė, pasirengę sėsti į lagerius. Su tokia galimybe, anot jo, reikia rimtai skaitytis.“


Gruodžio 14 d.

Mama lyg ir visai sveiksta. Išgirdau iš jos, kad esu išspausdintas „Literatūroje ir mene“ – su Nastopkos straipsniu. Kiek suprantu, tai ir yra atsiprašymas, kurio reikalavau.


Gruodžio 15 d.

Liuda [Aleksejeva] praneša iš Washingtono: kratos Leningrade (be kita ko, pas Rostislavą [Jevdokimovą]), areštai Armėnijoje. Pastarieji bene preventyviniai, trisdešimčiai dienų.


Gruodžio 16 d.

Lankauskas rengiasi organizuoti PEN centrą Lietuvoje. Šiek tiek padedu (persiunčiau jo laišką PEN prezidentui Franciui Kingui ir suteikiau informacijų).


Gruodžio 17 d.

Vargais negalais surezgiau ilgai užsigulėjusį straipsnį apie Nyką-Niliūną.


Gruodžio 18 d.

Straipsnis perrašytas (ir, garbės žodis, neblogas). Rytoj siunčiu jį Kavoliui.


Gruodžio 19 d.

Nesibaigiantys universiteto reikalai.


Gruodžio 21 d.

Sutinku Newarko aerodrome Marytę.


Gruodžio 22 d.

Laiminga ir chaotiška diena su dukra.


Gruodžio 23 d.

Что за комиссия, создатель.11 Marytė rūko, geria alų ir sprendžia seksualinį klausimą su kaimynų berniuku. Apsilankymai pas mane jai tikras laisvės gurkšnis. Ir vis dėlto ji dar vaikas. Svetlana [Jevdokimova]: „Gera turėti tėvą, su kuriuo galima dalytis bet kokiomis problemomis.“

Gavau iš mamos Nastopkos straipsnį ir keturis savo eilėraščius „Litmene“, įskaitant „Instrukciją“ (sic!).


Gruodžio 24 d.

Kalbamės su mama telefonu. Vilniuje oficialiai švenčiamos Kūčios, Bernelių mišios rodomos per televiziją. Iš Andriaus Cvirkos – religinis atvirukas su trispalve.

Ko gero, tai vis dėlto negrįžtama.


Gruodžio 25 d.

Atidžiai peržiūrėjau Nastopką. Jis bando įrašyti mane į triumviratą su Geda ir Juškaičiu.


Gruodžio 26 d.

„Izvestijos“ – jau prieš mėnesį – puolė Sąjūdžio „ekst­remistus“ ir pirmiausia Landsbergį (šiandien išgirdau tai iš Liudos [Aleksejevos], kuri telefonu perskaitė man visą Kapeliušno straipsnį). O Viktoras labai išplėtė L[ietuvos] H[elsinkio] G[rupę] (į ją įtraukta Sadūnaitė!). Nauji LHG dokumentai, kuriuos telefonu gauna Statkevičius, – abejotino ar tiesiog prasto stiliaus. Po jais automatiškai dedami Eitano [Finkelšteino] ir mano parašai. Vieną dokumentą pavyko šiek tiek paredaguoti ir tik tada sutikau, kad mano parašas po juo būtų skelbiamas, bet keliais atvejais buvo jau per vėlu. Parašiau tuo reikalu Skuodžiui. Būtinai reikia susisiekti su Viktoru ir šią praktiką nutraukti. Taipogi esama aiškaus konflikto tarp LHG ir L[ietuvos] L[aisvės] L[ygos] – kitaip tariant, tarp Petkaus ir Terlecko. Oi, kaip tai nereikalinga! Kokias vis dėlto aršias ambicijas gimdo pogrindis, bet kuris pogrindis!


Gruodžio 27 d.

Išlydžiu Marytę į New Orleans. Viktorui siunčiu laišką neoficialiu kanalu.

„New York Times“ puikus kalėdinis Josifo eilėraštis. Jei nebūtų krikščioniškas, sakyčiau – chasidiškas.


Gruodžio 28 d.

Vakarykštė diena su Maryte (Empire State Building etc.) baigėsi nedidele nesąmone: mergaitė nepateko į lėktuvą ir išskrenda tik šiandien. Kalta „Continental“ kompanija (atgailaudama ji įteikė Marytei bilietą, kuris tinka skristi bet kur Amerikoje per artimiausią pusmetį). Aš pats išskrendu Egiptan septintą vakaro.


Gruodžio 29 d.

Tiesiai po lėktuvu praslenka Monblanas, ligi jo viršūnės gal kilometras. Paskui irgi neblogai, nes matyti Ischia, Capri, Vezuvijus, o vakare apšviestos gelsvos piramidės. Euforiškas gaublio pojūtis. Kairas tamsokas ir vulgarus. Patarnautojai su tarbušais12 įneša lagaminus į „Sheratoną“, kuriame, žinoma, neveikia telefonas, nėra karšto vandens ir taip toliau.


Gruodžio 30 d.

Nuo viešbučio balkono matau Nilą, Geziros pietinį iškyšulį, niūrokas smėlio ir dulkių spalvos betonines dėžes – kone visas Kairas iš tokių dėžių; vakariniame horizonte turėtų kyšoti piramidės, bet už kilometro ar pusantro žvilgsnį stabdo migla. Miestas pagal gyventojų skaičių ketvirtasis pasaulyje – po Mexico City, Tokyo ir São Paulo; Afrikoje ir islamo pasaulyje jis pirmasis. Atrodo it prastos rūšies Kaunas, netgi neypatingai išdidėjęs: viskas apšepę, apsilupę, vietomis arabiški ir angliški įrašai rėkiančiais dažais, neskoningos senojo Egipto freskų imitacijos. Visai greta kubistinė opera priplotais kupolais – o gal ir ne opera, nesuprasi. Nile plūduriuoja feliugos.

Diena neregėtai intensyvi. Jos pirmąją pusę praleidžiame egiptologijos muziejuje:

Papietavę vykstame į Gizą. Cheopso piramidę galiu sulyginti nebent su Ayers Rock: toks pat įvykis kraštovaizdyje, vienintelė mūsų planetos vieta, kur žmogus prilygsta gamtai ir Dievui. Architektūros istorijoje šie statiniai – superrekordas: jie ne tik seniausi, ne tik didžiausi, bet ir tobuliausi. Forma atrasta tokia, jog jai nepakanka genijaus – reikia įkvėpimo iš aukščiau; ji idealesnė ir taupesnė už kubą, be to, turi magiškos vertės – briaunos yra saulės spinduliai, kitaip sakant, ir čia prabyla Atonas13.

Žmonija iš karto pradėjo nuo aukščiausios natos. Iš karto pabandė įveikti laiką ir mirtį, ir tas pirmasis bandymas buvo sėkmingiausias.


Gruodžio 31 d.

Diena skirta neklasikiniam Egiptui. Labai ilgai važiuojame ligi koptų kvartalo. Pirmasis įdomus pastatas šičia – ne bažnyčia, o sinagoga; ir ne bet kokia sinagoga, o su rečiausia tradicija. Jos rūsyje, kurio aplankyti neleidžiama, esąs šulinys: tai vieta, kur faraono duktė radusi kūdikį Mozę! Vėliau Mozė rymojęs ir kalbėjęsis su izraelitais prie akmens, stūksančio sinagogos centre: maždaug nuo to prasidėjęs egzodas. Dar vėliau pranašas Jeremijas atvedęs į tą pačią vietą saujelę Jeruzalės gyventojų, ištrūkusių iš Babilono nelaisvės. Pastatas menkutis, gerą šimtmetį, o gal ir nuo Jeremijo neremontuotas, nesuvokiamo – lyg žydiško, lyg arabiško, lyg netgi krikščioniško stiliaus.

Beveik greta Abu Sarga – koptiška Šv. Sergijaus bažnytėlė. Ji turi savo – ir nė kiek neblogesnę – legendą: šičia slapstėsi Šventoji Šeima. Šv. Šeimos kripta irgi neprieinama; be to, visa bažnytėlė viduje paramstyta pastoliais, nuo sienų nukabinta dauguma ikonų – anot gido, ji griūva dėl Asuano užtvankos, kurią rusai nevykusiai pastatę ir visame Nilo slėnyje pakėlę požeminio vandens lygį. Rusus gidas plūsta su nemeluotu pasimėgimu, užtvanką vadina „damned dam“14. Keletą tipinių ikonų – primityvių, apskritaveidžių, didžiaakių šventųjų – vis dėlto pavyksta pamatyti, o iš koptų kunigo gaunu palaiminimą seniausiąja pasaulyje kalba.

Po viso šito islamiškasis Kairas jau nepalieka labai didelio įspūdžio. Pravažiuojame pro nekropolį: dėl butų krizės jo antkapiuose įsitaisė namus apie penkiasdešimt tūkstančių žmonių! Gražus, bet nejaukus reginys iš citadelės: miestas toks pilkas, dulkėtas ir apiręs, jog stačiai norisi jį iškosėti.

Naujuosius Metus sutinku „Méridien“ viešbučio restorane.


1 Rus. „Būtų elegantiška – nuvažiuoti į Lietuvą, o ne į Rusiją.“ „Svarbiausios katastrofos jau įvyko: lankėsi Reinas, Naimanas, Sergejevas. Lieka dar mano paties sūnus.“
2 Angl. Moralinė dauguma [taip vadinami konservatyvūs sluoksniai].
3 Angl. „Nepajėgiu jo nekęsti.“
4 BATUN (Baltic Appeal to the United Nations) – Baltijos šalių emig­rantų organizacija.
5 Ladislavas Matejka (1919–2012) – čekų kilmės literatūrologas.
6 Pranc. Kiniški papuošalai.
7 Lot. Tai yra.
8 Vladimiras Bukovskis (1942) – rusų disidentas.
9 Lenk. Virto keistuoliu.
10 Anatolij Strelianyj (1939) – rusų publicistas liberalas.
11 „Kas per komisija, kūrėjau“ (A. Gribojedovo citata).
12 Egiptietiškos kepuraitės.
13 Saulės dievas.
14 Angl. Prakeikta užtvanka.

Draugai