Virginijus Kinčinaitis. Meno rinkos uberizacija

Dubajaus meno mugėn greitai keliausiančio gabaus jauno menininko Tomo Daukšos nerasite instagrame. Tai stebina. Tačiau Tomas tuojau pat rado atsakymą: tai jam trukdytų kurti. Jeigu jis studijoje priliptų prie ekrano, dingtų kūrybai skirto laiko pojūtis. Instagramui reikia galybės dėmesio, menininkas apie viešuosius ryšius socialiniuose tinkluose rimtai dar negalvoja. O kiti? Savo kūrybos populiarinimo modelius lanksčiai taikantis tapytojas Vilmantas Marcinkevičius instagramo paskyroje puikuojasi tik 78 kūrybinio gyvenimo akimirkomis ir 372 sekėjais. Skaičiai vidutiniški. Panašu, šiam menininkui artimesni tradiciniai, tiesioginiai ryšiai su užsakovais. Tačiau esama jaunų menininkų, užaugusių instagrame ir be jo neįsivaizduojančių karjeros. Iš maisto produktų ar daiktų monumentalias figūrines kompozicijas dėliojanti jauna menininkė Jolita Vaitkutė įvaizdžiui kurti produktyviai išnaudoja visas medijas. Instagrame jau turi rekordinį 8600 gerbėjų skaičių. Neofuturistinio meno pranašas, VDA prorektorius Julijonas Urbonas tenkinasi 1123 sekėjais. Tačiau jeigu jį palygintume su madingos tapytojos Eglės Karpavičiūtės kukliais 157 gerbėjais, tai tikrai daug. O štai pavyzdingas socialinių tinklų gyventojas tapytojas Andrius Zakarauskas galėtų būti efektingu virtualios vadybos pavyzdžiu daugeliui be tikslo po svetimas paskyras žioplinėjančių jaunųjų kūrėjų. Jo gausiems įrašams būdinga metodiškai pagrįsta komunikacija su auditorija. Gal A. Zakarauskas samdo profesionalų tinklų administ­ratorių?

Panašu, į globalią meno rinką linkstanti jaunoji lietuvių menininkų karta vis dar muistosi prieš veiksmingiausias internetines kūrybos brendinimo priemones ir mažai domisi virtualia meno rinka, naujomis jos galimybėmis ir šios rinkos ateities potencialu. Keli skaičiai paskatinti. Internetinė prekyba meno kūriniais nuo 2013 m. kasmet auga po 20–25 %. 2017 m. internete buvo parduota meno kūrinių už 4,2 mlrd. dolerių. „Arts Economics“ ataskaitoje prognozuojama, kad 2020 m. internete bus parduota kūrinių jau už 10 mlrd. dolerių. Nors pastaraisiais metais jaučiamas nedidelis šio prekybos segmento sulėtėjimas, internetinė prekyba vis tiek yra ir bus didžiausias iššūkis tradicinei meno rinkai. Tai susiję ne tik su virtualiais aukcionais, bet ir su socialinių tinklų galimybėmis.

Remiantis 2015 m. „Artsy“ apklausos duomenimis, net 51 % instagrame užsiregistravusių kolekcionierių meno kūrinius perka būtent šioje platformoje. Holivudo žvaigždė, kolekcionierius Leonardo DiCaprio instagrame pamatė menininko Jeano-Pierre’o Roy paveikslą „Palikimas“ iškart telefonu jį nupirko už 30 000 dolerių. Holivudo žvaigždes sekti privalu, todėl tokie pranešimai lemia didelius pokyčius. Ne be reikalo skandalingas britų menininkas Damienas Hirstas mėgaujasi 600 000 instagraminių sekėjų kariauna.Instagramas gali būti naudingas ne tik menininkams, bet ir meno kritikams, juk reikia populiarinti savo įvaizdį ir idėjas. Tik ar įmanoma suderinti kabinetinį meno tyrinėtoją ir ryškią masinės kultūros žvaigždę viename asmenyje? Pasirodo, galima. Pulitzerio premija pernai įvertinta instagramo garsenybė, Niujorko meno kritikas Jerry Szaltzas jau kelerius metus linksmina 340 000 sekėjų šmaikščiomis įžvalgomis, aštriomis pastabomis, provokatyviomis fotografijomis. Tai iš akademinių žurnalų tylos pasprukusi ir plačią auditoriją subūrusi naujo kirpimo meno kritika. O dabar instagrame bandykite rasti bent vieną mūsų meno ekspertą. Guodžia tai, kad novatoriškais sprendimais į meno lauką neseniai įsiveržęs MO muziejus jau turi per 10 000 sekėjų. Vadinasi, nusitaikyta į visiškai naują auditoriją ir tik laiko klausimas, kada, atrodo, nepajudinami, kavinių palanges nusėdę ir prie „iPhonų“ ekranų prilipę milenialai (gimę maždaug 2000-aisiais, – red. past.) atsidurs MO muziejaus renginiuose.

Jei nepasikliaujate socialiniais tinklais, jei manote, kad tai žalio jaunimo, kičo, nešvarių santykių ir apgavysčių irštva, jei manote, kad negalima meno kūrinio pirkti tik pažiūrėjus į JPEG paveikslėlį, tuomet galima pasinaudoti profesionalų sukurtomis virtualiomis meno kūrinių aukcionų ir prekybos platformomis. Tai naujos kartos meno rinkos formatas, klasikinius „Sotheby’s“ ir „Christie’s“ aukcionus privertęs rimtai susimąstyti apie savo veiklos perspektyvas.

Jerry’o Szaltzo instagramo paskyra
Jerry’o Szaltzo instagramo paskyra

Labiausiai dėmesio verta „Artsy“ platforma. Gal ji jau jūsų mobiliuose telefonuose? Tikrai verta. „Artsy“ išsiskiria patogia, lakoniška paieškos sistema. 60 garsių meno mugių, aukcionų, muziejų, 700 galerijų kūriniai surikiuoti pagal epochas, technikas, žanrus, autorius, dydžius ir t. t. Galima susikurti savo paskyrą, joje kolekcionuoti kūrinius, sekti patikusius autorius, naudotis galinga meno kūrinių duomenų baze. Tai įtakinga ir ambicinga platforma, pažangus technologinis startuolis, kurio pradinis kapitalas siekė 50 mln. JAV dolerių. Pagalvokite apie tai kurdami niekam nematomą ir nereikalingą savo kūrinių svetainę. Be komandos ir investicijų toks sprendimas bus tik privati pramoga. Į „Artsy“ platformą investavo žinomas meno rinkos guru Larry Gagosianas, dabar jau buvusi Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus žmona Darja Žukova ir kiti. „Artsy“ startavo 2012 m. ir po keleto metų šioje svetainėje savo kūriniais jau prekiavo šimtai įtakingų galerijų. Žinoma, programinės aptarnavimo paslaugos kainuoja. Galerijos moka mėnesinį mokestį: nuo 400 iki 1400 dolerių. Vartotojui pasirinkti meno kūrinius padeda jo poreikių identifikavimo ir rekomendacijų programa „Art Genome Project“. Jei kolekcionieriui patinka konceptualistė menininkė Barbara Kruger, algoritmas, išanalizavęs kelis šimtus jos kūrinių savybių, jam pasiūlys ir parodys ką nors artima iš kitų meno srovių ar artimų menininkų kūrybos. Pažangiomis šios svetainės galimybėmis jau naudojasi mūsiškės „Meno nišos“, „Vartų“, „The Roosters“, „Grafo“, „Meno parko“ galerijos.

Panašiai veikia ir kita populiari platforma „Artspace“. Daroma viskas, kad į svetainę užsukęs kolekcionierius jaustųsi saugus, pasitikėtų ekspertų siūlymais, galėtų tikrinti informaciją ir savarankiškai studijuoti duomenis. Svetainė lankytojams leidžia internetinį žurnalą, buria menininkų ir kolekcionierių bendruomenę, plečia jos akiratį, skelbia reportažus iš dirbtuvių, mugių ir parodų. Dar vienas dėmesio vertas pavyzdinis internetinio meno aukciono startuolis – 2011 m. įkurta „Paddle8“ platforma. Kam naujai kolekcionierių kartai vargti su abejotinos vertės vietinių menininkų kūriniais, klausyti narciziškų jų aimanavimų, dvejoti dėl kainų, kūrinių vertės, jei egzistuoja tokios platformos? Per pirmąjį 2014 m. pusmetį platforma uždirbo 17 mln. dolerių.

Efektyvi veikla vilioja investuotojus. Jų netrūksta ir tarp menininkų. Pavyzdžiui, D. Hirstas į projektą investavo 6 mln. dolerių. Pagrindinis šio aukciono privalumas – tai greitis, operatyvumas, skaidrumas. Nereikia laukti tradicinių sezoninių aukcionų išpardavimų, „Paddle8“ veikia 24 valandas per parą, kūrinius pristato per dvi savaites, suteikia didžiules pasirinkimo galimybes, konsultacijomis išsklaido abejones. Virtuali meno rinka yra itin ekonomiška, todėl jos dalyvių neslegia didžiuliai mokesčiai, taupoma: nėra brangių katalogų, reprezentacinių parodinių erdvių. Pirkėjo nebombarduoja aukciono vedėjo plaktuko dūžiai, jis gali ramiai svarstyti dėl savo išsirinkto kūrinio ir nepriimti momentinių, nemotyvuotų sprendimų, o taip dažnai nutinka panika ir azartu persmelktuose tradiciniuose aukcionuose.

Socialiniai tinklai ir virtualūs aukcionai meno rinkoje atlieka kelias svarbias funkcijas – įgalina artimą pirkėjo ir autoriaus santykį, išstumia lupikaujančius tarpininkus, išvaduoja nuo patalpų nuomos būtinybės. Žinoma, dar egzistuoja profesionalus „Artnet“ aukcionas, masiškai meno kūriniais prekiaujama „Amazon“ ir „eBay“ platformose, tačiau jose meno kūrinys jau yra tik daiktas tarp daugybės kitų daiktų. Todėl pradedančiajam kolekcionieriui ar meno kūrinių pardavėjui tai klaidus kelias.

Naujokui geriausia šlietis prie „Saatchi Art“ komandos. Daugybė menininkų karjerą pradėjo būtent čia. Puiki navigacija, daugybė padėti pasiruošusių ekspertų, galimybė turėti savo profilį, pati didžiausia meno gerbėjų auditorija internete, nedideli komisiniai šią svetainę labai greitai iškėlė tarp pasaulinių lyderių. Tačiau „Charles Saatchi“ pagalba gabiam jaunimui kainavo nemažai. 2014 m. prieš parduodant šią platformą „Demand Media“ firmai paaiškėjo, kad 2013 m. „Saatchi“ patyrė beveik 6 mln. dolerių nuostolį. Internetinės meno rinkos tendencijos neduoda ramybės klasikiniams „Sotheby’s“ ir „Christie’s“ aukcionams. Jiems tenka priimti iššūkius ir iš prabangių rūmų megapolių centruose keltis į internetą. Dar 2014 m. pirmąjį pusmetį „Christie’s“ aukciono internetinė prekyba išaugo net 27 %. „Sotheby’s“ susimetė su „eBay“ ir kartu sukūrė originalią internetinio meno kūrinių aukciono versiją.

Akivaizdu, didysis kraustymasis į internetą neaplenkė ir meno rinkos. Žinomas ekonomistas Donas Thompsonas ne be reikalo šį procesą lygina su „Uberiu“. Kaip ir „Uberio“ atveju, virtualūs aukcionai ir kolekcionavimas socialiniuose tinkluose išlaisvino rinką nuo uždaro elito ritualų, suteikė jai lankstumo, įsileido naujų žaidėjų, išpopuliarino meno aukcionus tarp jaunimo, demokratizavo kainas. Ir visa tai tavo mobiliajame telefone.

Draugai