Vizualieji menai


Kovo 3 d. M. K. Čiurlionio namuose, Vilniuje, atidaryta skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) paroda „Meniniai pasisveikinimai“. Susipažinti su A. Mončio kūryba – tai atrasti lietuviško meno poligoną Prancūzijoje. Autorius ne tik lipdė molinius dirbinius, drožė skulptūras, liejo akvareles ir spaudė grafiką kamerinėms erdvėms, bet ir sukūrė monumentalių bažnytinių kūrinių. Vieni įspūdingiausių – 16 skulptūrų-stacijų Šv. Marcelio bažnyčiai Lane ir su Ma...


Parodoje „Vladas Žilius (1939–2012): atminties spalvos“ siekiama atskleisti išeivijos grafiko, tapytojo Vladislovo Žiliaus raiškos slinktį, t. y. perėjimą nuo grafinės raiškos link ekspresyvios ir spontaniškos tapybos. Karjerą V. Žilius pradėjo kaip grafikas: kūrė estampus, iliustravo knygas. XX a. 7 dešimtmetyje sukūrė nemažai piešinių, pradėjo tapyti, tačiau parodoje eksponuojami kūriniai – daugiausia iš 10 dešimtm...


Vilniuje nė motais, koks metų laikas ar pandemija – parodų vis tiek bus. Pavasaris pasitinka jų gausa, ir norom nenorom tenka atsirinkti vos kelias. Viktoras Paukštelis ir „Ornitologo sapnas“ (Vilniaus miesto rotušė, kovo 3–31 d.) Dar praėjusių metų vasaros pradžioje Klaipėdos „Baroti“ galerijoje Viktoras Paukštelis atidarė parodą tuo pačiu pavadinimu, tačiau tai, ką tuomet matė jos lankytojai, buvo tik trenažas. Bemaž žmogaus dydžio pau...


Kai spalio pradžioje „Architektūros fondas“ pakvietė dalyvauti projekte „Aikštėje“, įdėmiai perskaičiau idėjinį aprašymą ir radau ten frazę, skelbiančią apie apynauję situaciją: „Vis svarbesniu architektūros autoriumi tampa užsakovas: kartais kaip privatus asmuo, kartais juridinis, o vis dažniau ir kaip bendruomenė. Kokios jų svajonės ir kokie šviesios ateities vaizdiniai?“ Štai šitas teiginys ir tapo mano dalyvavimo projekte...


Nors uostamiesčio vardas dabar antraštėse linksniuojamas šalia „Grigeo“ nuotekų skandalo, uosto plėtros planų ir kartkartėmis atidaromų naujų prekybos centrų, vis dėlto Klaipėda nėra miegantis pramonės miestas, kurio įvaizdis primetamas. Šiuolaikinio metalo meno laboratorijos „Mazgas-Jūra. Metalistai“ siekis yra aktualizuoti metalo meno problematiką šiuolaikiniame mene ir paskatinti identifikuoti Klaipėdos kultūrinį, istorinį bei meninį unikalu...


Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atidaryta dizainerio Giedriaus Paulausko paroda „Laisvės kariai“ (kuratorius Marius Urbanavičius, veiks iki kovo 14 d.). Joje pristatomas apie šešerius metus trukęs istorinis dizaino tyrimas. Rezultatas – atkurta partizanų uniforma ir naudota simbolika. Pratę prie laisvamaniško mados dizainerių požiūrio į inspiraciją (dažnai virstančią apropriacija) šioje parodoje galime būti ramūs &nda...


× Aistė M. Grajauskaitė 2016 m. Lietuvoje rodyta latvio Kasparo Puodnieko paroda vadinosi „Užtvara“. Menininkas tada nė kiek nesikuklindamas vertė susimąstyti apie metafiziką, formą. Tuomet man viskas siejosi su laiku, kurio perteklių simbolizavo erdvė tarp fotografijų personažo kojų ir žemės. Tokios laiko sankaupos. Šįkart K. Puodniekas į Vilnių atvyko su paroda „Grįžtant namo“ (galerija „AV17“). Jis ir vėl žaidžia su laiku. Latvis, pasitelkdama...


Menininkas – poetas, kompozitorius, architektas... Taip savo draugą abstrakcionistą Pierre’ą Soulages’ą apibūdino poetas Leopoldas Sédaras Senghoras, 1974 m. Dakare atidarydamas jam skirtą parodą. Išties kūrybinis P. Soulages’o laukas toks platus, kad jam aprėpti, suvokti, pajusti ar iššifruoti neužtektų gyvenimo laiko. Tokie jausmai užplūdo apsilankius gruodžio 11 d. Luvro muziejuje pristatytoje menininko 100-mečiui skirtoje retrospektyvoje, k...


Vasario 24 d. Paryžiuje, „Artcurial“ aukciono namuose, per urbanistinio ir šiuolaikinio meno išpardavimą nupirkta „Mona Liza“, sukurta iš šešiaspalvių Rubiko kubų. Paveikslą (įvertintą 150 tūkst. €, o parduotą už 480 tūkst. €) 2005 m. iš 330 kubų sukūrė anoniminis prancūzų menininkas Invader. Jis 1998 m. iš plytelių pradėjo kurti mozaikas, vaizduojančias pikseliuotus kompiuterinio žaidimo „Space Invaders&ldq...


Paroda „Moï Ver: Modernybės montažai“ Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki vasario 23 d. Bazinis struktūros vienetas – kinematografinis kad­ras – priklauso dviem medijoms: fotografijai ir kinui, kurios, atsižvelgiant į laiką ir greitį, paprastai virsta viena į kitą. Susidaro labai plona riba: išjudintos nuotraukos tampa filmu, o užšaldyti vaizdai – nuotraukomis. Mechanine akimi fiksuojami vaizdiniai vienu ir kitu atveju tampa juos kuria...