Agnetė Voverė. Partizanų kostiumo archeologija

Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atidaryta dizainerio Giedriaus Paulausko paroda „Laisvės kariai“ (kuratorius Marius Urbanavičius, veiks iki kovo 14 d.). Joje pristatomas apie šešerius metus trukęs istorinis dizaino tyrimas. Rezultatas – atkurta partizanų uniforma ir naudota simbolika. Pratę prie laisvamaniško mados dizainerių požiūrio į inspiraciją (dažnai virstančią apropriacija) šioje parodoje galime būti ramūs – kruopščiai rekonstruoti drabužiai prilygsta faktams. Pasak parodos autoriaus, mados dizainas turi ypatingą pranašumą – gali papasakoti istoriją gyvai. Tad dizaineris, praleidęs neskaičiuojamas valandas skaitydamas nutarimus, dokumentus, laiškus ir kitas informacines nuotrupas, visa tai sugebėjo susiūti į visumą – uniformą, kurią galime apžiūrėti ir paliesti.

Kaip atrodo parodos kūnas? Jis gyvas, nors bend­rą vaizdą žiūrovui reikia susidėlioti iš paskirų detalių. Galima išvysti pagrindines partizanų aprangos dalis: atkurtus tarpukario Lietuvos kariuomenės šventinės uniformos švarko modelį ir 1949–1950 m. iš nuotraukų atkurtą Žemaičių apygardos partizanų trumpą švarką, galifė kelnes, karininko milinę, pirštines, kuriose išmegztas Vytis (jei norisi atkartoti patiems – prašom, G. Paulauskas surado ir rašto mezgimo mat­ricą), 1934 m. modelio kepurę su juodais kantukais.

 

Gyčio Norvilo nuotraukos

Gyčio Norvilo nuotraukos
Gyčio Norvilo nuotraukos

 

Svarbu paminėti, kad parodoje eksponuojami ne tik G. Paulausko kūriniai, bet ir Lietuvos muziejuose saugomi eksponatai. Dizainerį imtis šios temos paskatino asmeninė istorija, mat kūrėjo senelis Jonas Lukošiūnas buvo partizanas. Be to, okupacijos metais sunaikinta daug partizanų aprangos artefaktų, o išlikę yra saugomi muziejuose ir nuolat neeksponuojami, tad negali pasiekti visuomenės akių. Projekto siekis kilnus – perduoti žinią apie laisvės karius mūsų vaikams ir vaikų vaikams, kurie kol kas parodoje gali žaisti specialiai jiems sukurtu žaidimu, taip jau dabar kažkur pasąmonėn įsirašydami paslaptimi dvelkiančius partizanų slapyvardžius.

Žvelgiant į G. Paulausko bendros kūrybos idėjinę formulę, akivaizdu: ji tvirtai stovi ant trijų polių – sudėtingų koncepcijų, istorinių kostiumo detalių ir naujoviško kirpimo dermės. Daugiau nei 20 metų ypatingą dėmesį skiriantis švarkui dizaineris jį kilsteli kiek aukščiau džinsinio ar paprasto klasikinio juodo švarko. Partizano švarkas jam yra ne tik stilizuota ir autentiškumą leidžianti pabrėžti garderobo dalis, tai patriotinių jausmų manifestacijos forma lietuvio kasdienybėje. Kaip jis pats sako: „Švarkas nėra tik švarkas. Jį vilkinčiam žmogui jis kuria scenarijų, leidžia tapti herojumi.“

Įdomu, kaip „Laisvės kariuose“ mados archeologija perėjo į asmeninę dizainerio kūrybą. Dar 2011 m. naujausią kolekciją pristatęs dizaineris pradėjo plėtoti naują vyriško garderobo koncepciją. Vyriškos aprangos komplektas GP-KIT – universali šiuolaikinio miesto kario apranga, skirta kasdieniam gyvenimui ir užkariavimui. G. Paulauskas remiasi tvarios mados principais atsisakydamas tendencijų perkrautos, nuolatinio atsinaujinimo būsenos. Komplektą sudaro pagrindinės garderobo dalys: kelnės, marškinėliai, švarkas ir vos keli kiti neesminiai kostiumo papildiniai. Apranga grįsta paprastumu, funkcionalumu ir kokybe. Prie šių drabužių galima derinti papildomus aksesuarus, susidėvėjus persiūti ar perdažyti. Tad kario uniforma atbunda šiuolaikinėje šviesoje.

Ekspozicija džiugina užbaigtumu. Vlado Suncovo kurta parodos architektūra imituoja bunkerio planą, o tekstai išspausdinti šriftu, atkurtu pagal partizanų leidinį „Laisvės Varpas“. Eksponatai – galifė kelnės ir marškiniai – eksponuojami nestandartiškai. Parodos kolektyvas pasitelkia medį kaip modelį-karkasą. Prieini, matai medžio rieves ir susimąstai, kad kitaip eksponuojama ir negalėjo būti, nes juk medis ir partizanai – kūnas ir kraujas. Šitiek informacijos apimantį tyrimą sunku įsprausti į parodos etiketažą (galbūt net patį formatą), tad projekto ribos turi perspektyvą. Tačiau už viską svarbiau autoriaus G. Paulausko noras, kad jau šiandien, atėjus laikui pagerbti laisvės karių istoriją ir susipažinti su pirmą kartą atkurta autentiška partizanų uniforma, ji ne tik gulėtų po stiklu, bet ir būtų naudojama, galėtų gyventi savo gyvenimą.