× Aistė M. Grajauskaitė Kai kurie Živilę Minkutę yra linkę vadinti tarpdisciplininio meno kūrėja, tačiau ji – šiuolaikinė grafikė, plečianti grafikos žanro ribas ir jau įsitvirtinusi meno pasaulyje. Živilė surengė daugiau nei 6 personalines ir dalyvavo bemaž 30 grupinių parodų, jos darbų yra įsigiję gerai žinomi Danijos ir Lietuvos meno kolekcionieriai bei interjero dizaineriai. Dabar Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ eks...
× Emilija Vanagaitė, Agnė Mackevičiūtė Tauras Kensminas – jaunosios kartos skulptorius, instaliacijų bei objektų kūrėjas. Skulptūra jam – būdas papasakoti sudėtingas, daugiasluoksnes istorijas. Skulptorius dažnai ieško civilizacijos ir gamtos estetinių jungčių, kvestionuoja industrializacijos padarinius ir imperialistinius žmonijos užmojus. Jo kūrinių esama „Lewben“ meno fondo kolekcijoje, Oronsko skulptūros centre Lenkijoje bei viešosiose erd...
Miname taku per internetinį mišką, kur nuorodos, saitai bei hipertekstai it šakos remia nutolusį ar virtualiu virtusį dangų, o pikseliai tarsi histologiniame piešinyje ima kurti vizualinius pažadus – karantininių stipendijų ar komplikuoto parodų rengimo suponuotus naujus reiškinius. Tradicinį formatą perlipusios parodos formuoja ir naujas problemas, žiūrovui kuria skirtingus personifikacijos laipsnius, o kartu lieja pamatus naujai meno epochai. Nors kar...
Mintis rašyti apie laidotuvių fotografiją ėmė bręsti, kai pradėjau tvarkyti mirusio tėvo paliktą negatyvų archyvą. Jį sudarė tik negatyvai, iš viso keli šimtai, iš kurių labai didelė dalis – laidotuvių nuotraukos. Fotojuostos, pilnos svetimų žmonių laidotuvių, sudomino, nors vėliau sužinojau, kad tarp svetimų buvo ir saviškių. Pasirodo, tokiame mirties traukinyje visi supanašėja. Suveikia fotoaparato užraktas, ir visi, svetimi ir savi, numi...
„Gotikinė linija“ – sąvoka, kurią išplėtojo Gilles’is Deleuze’as, remdamasis vokiečių teoretiko Wilhelmo Worringerio idėjomis apie gotikinį meną. Šiuolaikiniame kapitalistiniame kontekste ją prikėlė kultūros teoretikas Markas Fisheris. O mane domina galimybė ja pasinaudoti apžvelgiant Vilniaus meninius reiškinius, konkrečiai – tapybos įvietinimą industrinėse erdvėse. Mąstyti apie tai išprovokavo viena neseniai ir kelet...
Paroda „Matisse’as, kaip romanas“ Pompidou šiuolaikinio meno centre (Paryžius) veiks iki vasario 22 d. Prieš pat antrąjį karantiną, kuriam laikui vėl pristabdžiusį kultūros bei meno institucijų veiklą, Pompidou šiuolaikinio meno centras dar spėjo pristatyti bene ryškiausio XX a. kūrėjo, fovizmo pradininko Henri Matisse’o parodą. Atspirties tašku pasirinkusi prancūzų rašytojo Louis Aragono kūrinį „Henri Matisse&...
Perskaičiusi amerikiečių meno istoriko ir kritiko Halo Fosterio esė „Design and Crime“ („Dizainas ir nusikaltimas“, 2002) susidomėjau totalinio dizaino terminu. Vėliau radusi Prinstono universiteto dėstytojo ir architekto Marko Wigley’o straipsnį „Whatever Happened to Total Design?“ („Kad ir kas nutiko totaliniam dizainui?“, 1998) supratau, jog sąvoka, apibrėžta taip paprastai, iš tiesų yra sudėtinga, komplikuota ir kupina riktų. Tad n...
Kažkada 2020-ųjų rudenį su bendradarbiais kalbėjomės apie jaukiausius meno muziejus Berlyne. Greta sutartinai visų mėgstamo ekspresionizmo muziejaus „Brücke“ atsidūrė ir skulptoriaus Georgo Kolbe’s muziejus. Irgi Berlyno pakrašty, taip pat nedidelis, „be to, turi puikią kavinę“. Muziejus Kokia ten kava ir ar skanūs pačių kepami pyragai, sužinot nepavyko, nes apsilankius spalio mėnesį kavinė vis dar tebebuvo remontuojama – dar v...
Erdvėj pakibę skraido raidės. Pavieniais žodžiais, skiemenimis. Storai įrištom enciklopedijom. Raidės kaip vabzdžiai (skėriai, musės) apsėda daiktus, aplimpa. Tie ženkleliai, hieroglifai ar simboliai turi visas gyvųjų ir negyvųjų savybes. Jie šliaužia, skrenda, kaba, šlykščiai limpa. Aplimpa gyvuosius ir negyvuosius. Daiktai, turintys savo laikinas etiketes – vardus, aplipinami kaip vyno bonkos savaip besikryžiuojančių raidžių tinklu. Pro kurį ne...
Metmenys yra gyvenimas, o audmenys – tai, kas gyvenime nutinka. Richard Tuttle Metmenys yra gyvenimas Pirmasis prisilietimas prie tekstilės buvo archajiškas, vertikalaus audimo būdas. Iš esmės tai rėmas, apvyniotas verpalais (metmenimis), juos praskyrus pirštais (vieną giją į priekį, kitą – atgal, vieną į priekį ir t. t.), pro susidariusį tunelį įaudžiamas kitas verpalas – audmuo. Po 10 minučių aišku, kaip ir ką daryti, o pirštai vi...