Delijai Valiukėnaitei

Lyg auklės iš Sylvios Plath išpranašauto eilėraščio
Mes tobulinam ir šlifuojam žodį, kurį
Turim perduoti intelektualiai mūsų auklėtinei.
Mes laisvos ir skirtinguose kontinentuose
džiūgaujam,
Degant žaliai online šviesai (lyg kambarinė
Ir vėl loštų biliardą po žalios lempos abažūru),
kai tiksliai
Nutaikytas žodžio kamuoliukas
Įkrenta į tinklinį krepšį ir kaip sąmonės uraganas
Abi pagauna azartas. O, koks azartas!
Darbas skirtingu dienos režimu, kai viena iš mūsų
Keliasi pusryčių, o kita, atskirta vandenyno,
Jau eina miegoti, palikusi pirmajai skaityti
Šūsnį popierių. Bet azartas nelaukia!
Atsikėlusi Tu net pamiršti šalia auštančius pusryčius,
Mokesčių blankus, kuriuos reikia pildyti
Ir būtinai šiandien pristatyti
Už kelių šimtų mylių į tą vietą, kurioje piliečiai
Patys išlaiko juos priglobusios valstybės aparatą.
Tu turi dvi valstybes: vienai sąžiningai (kaip
A. Nyka-Niliūnas savo eilėraštyje) moki mokesčius,
O kitai dirbi iš meilės, su nepakartojamu azartu,
Negaudama už tai jokio užmokesčio, ištikima
Amerikos lietuvaite, padedanti auginti mums
Kadais patikėtą mergaitę, kuri laisva ir nepriklausoma
Net nuo tėvų, turi savo galvą ir nesulaužomą stuburą,
Kai reikia ginti nuo išprotėjusio kaimyno savo draugę,
Ir mes su Tavimi – kita jos aukle, nuoširdžiai
Ją palaikom ir mylim, tą mergaitę, kuri šiandien
Mūsų akyse švenčia jaunystę, patį gražiausią
Gyvenimo tarpsnį, tad šiandien ji jau prisirpusi
graži mergina.

2015 m. kovo 11-oji