Pirmoji šio eilėraščio versija priskiriama amerikiečių humoristui ir komiksų kūrėjui Donui Heroldui, 1935 m. žurnale „College Humor“ paskelbusiam neeiliuotą tekstą „Rinkčiau daugiau ramunių“. JAV žinomiausia versija siejama su Nadine Stair iš Kentukio, kurios vardu eilėraštis buvo išleistas poezijos antologijoje apie moteris ir senatvę „Jei galėčiau darkart nugyventi gyvenimą, tai rinkčiau daugiau ramunių“ (1992). Tiesa, kažin ar N. Stair kada nors egzistavo – spėjama, kad poetę „sukūrė“ feminizmo idėjoms simpatizavusi antologijos sudarytoja ir leidėja Sandra Martz, leidinyje norėdama išvengti vyriškų pavardžių.

Vis dėlto daugiausia dėmesio eilėraštis susilaukė ispanakalbėse šalyse. Melancholiškasis variantas „Akimirksniai“ priskirtas Jorgei Luisui Borgesui, neva prieš mirtį apžvelgiančiam prabėgusį gyvenimą. Šis „Borgeso eilėraštis“ jam mirus (1986) plačiai cituotas straipsniuose, plakatuose ir pan., sklido elektroniniais laiškais – kone iš lūpų į lūpas. Apokrifas paskelbtas solidžiame Meksikos žurnale „Plural“ (1989), žymios rašytojos ir žurnalistės Elenos Poniatowskos knygoje „Todo México“ (1990), o roko grupės „U2“ vokalistas Bono šį „čiliečių poeto Borgeso“ eilėraštį deklamavo per TV laidą (2005). Eilėraščio atribucija J. L. Borgesui buvo taip paplitusi, kad Pietų Amerikos literatūros tyrinėtojas, škotų poetas Alastairas Reidas išvertė jį į anglų kalbą.

Vertėja

 

Akimirksniai

 

Jei galėčiau darkart nugyventi gyvenimą,

tai pridaryčiau gerokai daugiau klaidų.

Nebesistengčiau siekt tobulybės, daugiau poilsiaučiau.

Būčiau gerokai kvailesnis nei šįkart,

rimtai vertinčiau vos keletą dalykų.

Nustočiau šitaip laikytis higienos.

Drąsiau rizikuočiau, daugiau keliaučiau,

dažniau stebėčiau saulėlydžius,

kopčiau daugiau į kalnus, daugiau upių perplaukčiau.

Aplankyčiau daugiau neregėtų vietovių,

valgyčiau daugiau ledų, mažiau pupų,

išgyvenčiau daugiau tikrų sukrėtimų

ir mažiau įsivaizduojamų.

 

 

Rūtos Tranaitės nuotrauka

 

 

Buvau vienas tų, apdairiai ir turiningai išnaudojančių

kiekvieną minutę; aišku, patyriau ir džiaugsmo akimirkų.

Bet jei sugrįžčiau į pradžią dar kartą,

gyvenčiau tik dėl gražiųjų akimirkų.

Nes, jei kas nežino, iš jų ir sudėtas gyvenimas,

vien iš akimirkų; nešvaistyk net šitos.

Buvau vienas tų, kurie nekelia kojos laukan be termometro,

karšto vandens pūslės, skėčio ir pončo;

jeigu galėčiau viską pradėti iš naujo, keliaučiau ne taip apsikrovęs.

 

Jei galėčiau gyventi iš naujo, basas pradėčiau vaikščioti

ankstyvą pavasarį ir nesiliaučiau ligi vėlyvo rudens.

Dažniau klaidžiočiau šunkeliais, stebėčiau saulėlydžius

ir žaisčiau būry vaikų, jei visas gyvenimas būtų man prieš akis.

Bet juk dabar man aštuoniasdešimt penkeri ir žinau, kad mirštu.

 

Iš ispanų kalbos vertė Greta Ambrazaitė