Iš ciklo „Atminties stalčiai“

 

Nuotrauka iš autoriaus archyvo

 

Devyniasdešimtinių vidury turėjau raktus nuo vienos vokiečių profesorės buto Žvėryne su vaizdu į Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę. Per stačiatikių Velykas jos fasade iškildavo raidės XB¹, kurias rūstesni charakteriai versdavo „chuj vam“. Buto interjeras buvo tikras minimalizmo triumfas: ant grubiai sukaltų nedažytų grindų stovėjo keli išklypę vintažiniai baldeliai, eremui deranti lovelė, sienas puošė žinomo tų laikų juvelyro ir grafiko piešiniai prastuose rėmuose². Ant palangių vazonų vietoje stovėjo provincijos muziejų saugyk­lose per klaidą nenusėdę pakelių̃ rūpintojėliai.

Tame bute kartais būdavo atsiduodama aist­roms – sykį orgazmo prieigose po grindimis išgirdome gailų cypsėjimą ir abu vaizduotėje išvydome žiurkę motiną, letenėlėmis užspaudžiančią žiurkiukui ausis. Juokai juokais, bet žiurkės trečiame aukšte – aitraus muskuso tvaiko dar nejautėme – laimės nežadėjo. Kai pastebėjau išmatas, nedelsdamas kreipiausi į butą prižiūrėjusį sportiško sudėjimo vyriškį kaimynystėje. Žaliūkas vėliau gyrėsi nugalabijęs... 21 žiurkę! „Dabar galėsit ramiai gyventi“, – tarė pamerkdamas kairę akį. Deja, ta ramybė buvo trumpa: sykį grįžęs iš Varšuvos atradau apdergtą sieną – ekskrementų takas vedė aukštyn, link palangės, kur gulėjo suskaldytas rūpintojėlis, ir dar aukščiau – link atviros orlaidės. 

Turėjau vos porą klausimų: kas buvo tasai dūdele grojantis „berniukas“, išvedęs žiurkes iš Hamelno³, tfu, Žvėryno ir paskandinęs jas Vėzeryje, tfu, Neryje? O gal jis griežė smuiku? Ar netgi altu? Juk visai netoliese, vadinamuosiuose Kompozitorių namuose, gyveno iškilūs lietuvių muzikai – kūrėjai ir atlikėjai! 

Ir kodėl jos išeidamos suskaldė tą rūpintojėlį į šipulius?!

 

1 (Rus.) Christos voskrese! – Kristus prisikėlė!

2 Rėmai buvo tų laikų skurdo ženklas, kurio evoliucija žymėjo kapitalizmo įsigalėjimą civilizacijos plotmėje.

3 https://paranormal.lt/news/masinio_vaiku_isejimo_is_hamelno_misle/2016-04-24-1258