Lietuvių grafikos istorija Dalią Genovaitę Mažeikytę įsimins kaip spalvų dailininkę. 1968 m. baigusi VDA Grafikos katedrą, ji jau 1970 m. eksponavo ofortus, papildytus kitų atspalvių inkliuzais (ciklas „Fanų kalnų ritmai"). Nuo tada beveik visa Mažeikytės grafika, išskyrus dalį litografijų ir piešinių, yra koloristinė. Jos ekspresyvios ir simboliškai įprasmintos spalvos pakylėja virš kasdienybės, kalba apie neatsiejamą žmogaus ir gamtos ryšį su amžinybe, atsiveriančias erdves ir jų vibracijas,...
Praeitą savaitę Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidaryta Kolumbijos dailininko Ernesto Fidelio Romero Bayterio tapybos darbų paroda „Extracomunitario“. Pietų amerikietis menininkas nuo 15 metų gyvena Italijoje ir savo kūriniuose intensyviai nagrinėja imigrantų išgyvenamos tapatybės sumaišties ir priverstinės migracijos temas. Šioje parodoje Romero Bayteris pristato apie dešimt tapytų portretų, kuriuose vaizduojami Italijoje gyvenantys atvykėliai iš Afrikos ir Pietų Amerikos, t...
Iliustruodamas Kristijono Donelaičio poemą „Metai", žinomas grafikas, knygų iliustruotojas Šarūnas Leonavičius 2013 m. sukūrė 20 kūrinių – dvylika didelių siužetinių tapybos kompozicijų atskiroms poemos dalims – „Pavasario linksmybės", „Vasaros darbai", „Rudenio gėrybės" ir „Žiemos rūpesčiai" (76x122 cm; 76x63 cm, 53x38 cm) ir aštuonis nespalvotus piešinius. Šiuose tapybiniuose piešiniuose Š. Leonavičius triskart grįžta prie kiekvieno metų laikų vaizdinio, tarsi kaskart ieškodamas vis kito po...
Prisipažinsiu, niekada nešovė į galvą, kad teks rašyti apmąstymus apie vaikišką knygą. Į knygos recenzijos formatą taip pat nepretenduoju, nes ši knyga yra kiek kitokia, kitaip ypatinga: įstabūs pasakojimai mažiems (tikrai) arba niekada nesuaugsiantiems vaikams, kur vyksmas rutuliojasi ne tik laike, bet ir keistokoje, romantiškoje pievomis, vandeniu ir obuoliais kvepiančioje erdvėje. Dailininkė Violeta Juškutė sukūrė Eriną, įpūtė jam nuostabią, viskuo besistebinčią sielą, o kita dailininkė –...
Sveiki, brangūs mano skaitytojai! Abu. Kita vertus, šio nuostabaus teksto autorę pasiekė ne visai patikrintos žinios, jog neseniai jos skaitytojų skaičius grėsmingai perkopė visą penketą. Šis faktas verčia susimąstyti ir, be abejo, džiugina. Dar Kasparavičiūtę džiugina, kad ateina pavasarėlis1. Tiesa, galbūt ne visi žinote, kas yra toji Kasparavičiūtė? Ką gi, trumpai pristatysiu. Benigna Kasparavičiūtė yra viena tų be galo mielų, nuoširdžių, tiesa, ne visada adekvačiai mąstančių būtybių, save...
Būna, kad menininko pavardė nyksta iš kultūrinės spaudos, nebeminima memuaruose, prapuola iš viešojo diskurso, atrandama tik specialistų disertacijose, moksliniuose žurnaluose, amžininkų pokalbiuose... Nežinau, kodėl tampama užmirštu, ypač kai dar visai neseniai ta pavardė buvo kartojama nuolat. Vienas iš tų į šešėlį pasitraukusių mano vaikystės herojų – Romualdas Lankauskas. Sakau – vaikystės, nes jei keisiu į „sovietmečio", bus kalbama apie tą patį laikotarpį, tačiau terminas klaidins, pri...
Naujienos ir laurai Modernaus meno centro išleistų knygų sąrašą ką tik papildė nauji leidiniai. Vilniaus knygų mugėje pristatytas albumas „Lietuvos tapyba 1960–2013", kurioje – Danguolės ir Viktorų Butkų nuo 2008 m. sukaupta lietuvių tapybos kolekcija, taip pat Mildos Ivanauskienės „Literatų gatvė" ir menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės knyga „Vilniaus skulptūrų kelias" (antrasis leidimas). Pastarosios knygos – bene pirmieji kultūriniai pažintiniai gidai, skirti Vilniaus miestu...
Visgi baisiai sudėtinga rašyti apie gimtą miestą ir to miesto dailės mokyklą, kurią, žinoma, teko dar ir baigti. Sudėtinga, nes tai jau dariau daugybę kartų įvairiomis progomis (o progų mokykla pateikia nuolat), ir surasti kokį nors aspektą, kuris dar nebūtų aptartas, išties darosi vis sunkiau. Bet tiek to: šįkart mokyklos tekstui galima pritaikyti sukaktuvių sveikinimo šabloną. Iš karto patikslinu: mokykla šiuo atveju – VDA Telšių fakultetas. Per netrumpą savo gyvavimo laiką ši institucija ne...
Atrodytų, niekų reikalas – parodų apžvalga. Tačiau pabandžius tai padaryti, netikėtai susiduri su psichologinėmis problemomis. Kai reikia tiesiog išsirinkti ir aprašyti porą parodų – lengviau. O kai privalai sukurti apžvalgą, apibendrinti visumą, kyla klausimų – kokias parodas apžvelgti, kiek jų aprašyti ir kaip? Vos mintyse iškleidi galerijų žemėlapį, užsižiebia daugybė „raudonų lempučių" – anuos ignoruoji, nemėgsti ar esi susipykęs, tie – komerciniai, o anie tiesiog labai nuobodūs, išsisėmę....
Lietuvos taikomosios dailės muziejuje veikiančioje lenkų dizaino parodoje „Materia prima" eksponuojami Jerzio Cielieckio, Agnieszkos Czop, Maciejaus Gąsienicos-Giewonto, Paweło Grunerto, Jarosławo Hulbójaus, Agnieszkos Lasotos, „Malafor", Katarzynos Modrzejewskos, Monikos Patuszyńskos, Joannos Rusin, „Tabanda", „Wzorowo" ir Kaspero Kowalskio kūriniai. Dizaino objektai, parodos ekspozicijoje susispietę jaukiomis kamerinėmis grupelėmis, nedviprasmiškai skelbia gamtos vertybių triumfą. Tai blizg...