Algimantas Aleksandravičius „Žemaitėjė – mona meilė“. – Vilnius: Vaga, 2013. Lietuvos kūrėjų piligrimystės į Žemaitiją visais laikais buvo populiarios. Šis asociatyviai sodrus kraštovaizdis buvo tikra prieglauda unikalumo ieškotojams, mistiškų katalikybės ir pagonybės sankirtų ir lietuviško kitoniškumo tyrėjams. Tų pačių lietuvių daug kartų priešams parduota ir dovanota Žemaitija išlieka iki galo nepažinta, paslaptinga ir kitakalbė. Todėl, kad čia ir dangus kitoks. Artėjant jūros link,...
Povilo Ričardo Vaitiekūno piešinių paroda galerijoje „Kairė–dešinė" išsirikiavo savotiškais laiptais. Apačioje, t. y. dešiniojoje salėje, kybo juodieji piešiniai pramaišiui su spalvotaisiais, kairiojoje – vien tik juodi, o viršuje – šviesiausioje jos patalpėlėje – žiūrovo laukia „lengvoji" parodos dalis – perregimi, skaidrūs brūkštelėjimai pastele. Gal ši hierarchija paprasčiausiai sąlygota galerijos patalpų išdėstymo, tačiau ji primena ir tai, jog šventovėje Dievo veido niekada neaptiksi po koj...
Atkeliavusi į VDA „Titanike" surengtą parodą, dedikuotą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, sutikau kolegę ir bičiulę Ritą Mikučionytę, bevaikštinėjančią čia su būriu Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokinių. Ji nedvejodama sutiko būti mano pašnekove ir gide po parodą – juolab kad, vesdama čia pamokas, ekspoziciją tikriausiai ir iš miego pažadinta išvardytų... Rita Mikučionytė. Matai, kaip šauniai „išsisuko" Žygimantas Augustinas? Į Donelaičio kaukolės parametrus „į...
„Kiek vilką bešertum – vis tiek į mišką žiūri" – norisi pradėti liaudiškai. Jei reikia paaiškinimo, tai kokiais rūbais be(si)puoštum, vidinis „aš" anksčiau ar vėliau parodys dantis. Aišku, jeigu juos turi. Tai visiems žinomas faktas, dažnai pamirštamas tuokiantis (kai įsimylėjusi pusė svarsto, kad su manim jis bus kitoks, aš jį pakeisiu ir panašiai, toliau tęskite patys). Šis faktas netikėtai įgavo meninę išraišką, prisiglaudęs galerijos „Meno niša" erdvėje, o jei tiksliau – užklojęs jos sienas...
Lino Katino kūrybos paroda „Sąmanos" galerijoje „Aidas" Lino Katino tapybai ir asmeniui apibūdinti geriausiai tinka įvairiausi antonimai. Štai, tarkime, atidaręs naujausių, 2013 m. sukurtų darbų parodą „Sąmanos", jis pasitenkino aptapęs tik vieną drobės pusę. Šitaip tapo visi normalūs tapytojai, bet ne L. Katinas! Juk visai neseniai parodose regėjome „dvipuses" jo drobes... Tačiau ir šįsyk Katinas neatrodo nuobodus, nes iš Labanoro girios, kur ir gimė šie paveikslai, parsivežė ne tik įspūdžių,...
Jei kas paklaustų, ką žinau apie Alytų, sakyčiau – kuklus, pilkas provincijos miestas, sovietmečiu prifarširuotas gamyklų ir fabrikų, kurie šiandien merdi arba yra uždaryti. Tiesa, tai didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio Lietuvos regiono sostine, ir jo istorija prasideda anaiptol ne sovietmečiu, o dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Tačiau daugelį miesto istorijos puslapių negrįžtamai ištrynė Antrasis pasaulinis karas. Čia, kaip ir daugelyje nedidelių Lietuvos mi...
2013 m. gruodžio 12 – 2014 m. vasario 8 d. Kijevo (Ukraina) galerijoje „Cech" veikia Lino Liandzbergio tapybos paroda „Pseudolietuviškas peizažas". Ši galerija – jau pažįstama Lietuvos meno publikai. Ne kartą dalyvavusi mugėse ARTVILNIUS, 2013 m. ji tapo mugės nominante – „Cech" pristatytas ukrainiečių tapytojas Mikola Bilousas pripažintas geriausiu mugės užsienio menininku. Mugėje ARTVILNIUS kalbintas galerijos vadovas Aleksandras Šelušenka atviravo, jog nestabili politinė padėtis Ukrainoje ve...
Minnamari Toukola – 1982 m. gimusi menininkė iš Helsinkio. Šiuo metu ji baigia studijas Suomijos dailės akademijos Tapybos fakultete. 2012-aisiais ji surengė savo pirmąją parodą Akademijos dailės galerijoje ir dalyvavo keliose grupinėse parodose Suomijoje. Perspektyvi dailininkė jau įgijo vardą ir jos darbai neabejotinai nusipelnė daugiau dėmesio. M. Toukola ne tik tapo, bet ir kuria instaliacijas, įvairius koliažus bei tekstilės darbus. Jos darbai plečia meno šakų ribas. Kurdama ji naudoja...
Kęstučio Grigaliūno piešinių, tapybos, objektų paroda galerijoje „Kairė–dešinė" Iš ne vieno kultūros bei meno sferai priklausančio žmogaus esu girdėjęs, kad menininkas Kęstutis Grigaliūnas yra aistringas plaukikas. Esą bet kurią dieną apsilankius kuriame nors Vilniaus mieste esančiame baseine, galima išvysti šį Nacionalinės premijos laureatą, savo plačia ir galinga krūtine (it koks vyriškas Rūtos Meilutytės avataras) skrodžiantį skaidrias, kvapnaus chloro pripildytas dirbtinio vandens telkini...
Gruodžio 4 d. Vilniaus laidojimo rūmuose būriavosi dailininkai, menotyrininkai, kiti kultūros žmonės. Atsisveikinome su ilgamečiu Vilniaus dailės akademijos dėstytoju, dekanu, profesoriumi Alfredu Širmuliu. Jį puikiai atsimena ištisos VDA absolventų kartos – A. Širmulis, 1977–2009 m. dėstęs visuotinę, senovės dailės istoriją ir lietuvių liaudies meną, nebuvo „standartinis" pedagogas – žaižaruojantis humoras, principingas charakteris jį stipriai išskyrė iš kitų dėstytojų. Tą supratome jau nuo p...