Atmintis


Ugnės Žilytės piešinys   Gegužės 1 d. Iš ryto bendros lietuviškai lenkiškos mišios Šv. Petro požemyje, Jonyno1 koplyčioje (kas be ko, nevykusioje). Po to vėl pasitarimas, tik trumpesnis. Nutarta apsikeisti laiškais Vilniaus ir mažumų klausimu, išleisti porą knygų (už vieną jų būsiu atsakingas aš). Tomaszas Łubieńskis2 žada parengti vadovą po Vilnių lenkams. Stomma: „Ką gi, Vilnių jūs laimėjote.“ Turėtume vėl sus...


Šį tekstą galima laikyti proginiu. Jis skirtas dviem susipinančioms datoms: kovo 22-ajai – Pasaulinei vandens dienai, ir 2019-iesiems – Vietovardžių metams. Tačiau norėtųsi, kad jis taptų pretekstu mąstyti apie progiškumo blizgesį ir kad, užuot nuolat niurzgėję, patys ką nors darytume. Padavimus apie ežerus, nusileidusius iš dangaus, mums kartkartėmis primena antropologai ir kraštotyrininkai. Neva nemažai vandenų po duburius tik tuomet pažliugę, kai kas t...


Prieš 70 metų – 1949 m. kovo 25 d. – prasidėjo masiškiausia sovietų vykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ („Bangų mūša“), per kurią į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Amūro sritis išvežta apie 95 tūkst. žmonių: 42 tūkst. iš Latvijos, 21 tūkst. iš Estijos, 32 tūkst. iš Lietuvos. Maždaug 72 proc. tremtinių sudarė moterys ir vaikai iki 16 metų. Kolch...


Ugnės Žilytės piešinys   Balandžio 1 d. Newarke sutinku [dukrą] Marytę. Kelyje skaitau „Bieniowski“1 – Jėzau, kas do plepalai! „The New Republic“ pagaliau išspausdino mano repliką, bet dar šiandien gavau iš jų Williamo Jay’aus Smitho2 pikto laiško kopiją. Brodskis: „Читаю замечательную книгу – разговоры Милоша с Ватом. Вроде Надежды Яковлевны, но лучше. Действительно нужен был поляк, чтобы понять все это:...


Sigitas Parulskis. Paštininkas

2019-03-21 21:18:17

Iš ciklo „Nukentėjusiųjų apžiūra“   Po mūsų rajoną vaikščiodavo nuolat kalbantis paštininkas. Pusbalsiu, monotoniškai, bet nesiliaudamas.  Mudu su dukra net spėliojome, su kuo jis kalbasi. Galbūt su kokiu dispečeriu, nes paštininkas prastai orientuojasi rajone arba serga Alzheimerio liga. O gal jis apskritai įsivaizduoja esantis taksistas, tik be automobilio. Gal namuose yra ligonis arba jis kalbasi su savimi ir ta ausinė ausy...


Ugnės Žilytės piešinys   Vasario 1 d. Pakenčiamai juda lietuviškasis kursas, jį entuziastingai lanko Stankiewiczius1.   Vasario 2 d. Susiskambinu su mama. Jos balsas visai žvalus ir geras; tik atkalbinėja mane važiuoti į TSRS. Šį kartą jos nepaklausysiu. Verčiu elegantišką Brodskio nobelinę kalbą.   Vasario 3 d. Lietuvoje dėl vasario 16-osios nemenkas sąjūdis, kurį išsijuosęs kursto Alikas Ginzburgas2 iš Paryžiaus.   Vasar...


Vytautas Landsbergis. Pabiros

2019-02-19 21:42:40

Vytautas Landsbergis. Ugnės Žilytės piešinys   Pirmoji respublika   Ligi 1940-ųjų gyvavo vėl atgimusi ir augo, stiprėjo ūkininkų, lakūnų, krepšininkų Lietuva. Taipgi mokyk­lų, pieninių, universiteto ir žodyno. Pirmoji Europoje, kuri pasipriešino Hitlerio naciams, – pati teisė, nors nepalaikoma, ruduosius Klaipėdos teroristus. Tik iš rytų jau žiojosi raudonasis fašizmas. Prasidėjusioje karų sumaištyje Lietuva neteko uosto, be...


Iš ciklo „Nukentėjusiųjų apžiūra“ Buvau pakviestas į sutuoktuves, jos vyko garsioje Kauno bažnyčioje, stovėjau toli nuo altoriaus, atokiau nuo svarbiausių įvykių, ir besižvalgydamas pamačiau navos pakraščiu palei sieną bėgančią katę su pele nasruose. Mačiau ją trumpai, netrukus katė įsmuko į prieblandoje neįžiūrimą nišą. Vaizdas buvo toks keistas ir kartu simboliškas, kad net suabejojau – gal tai tik mano vaizduotė. Žiūrėjau į jaunikį ir jaunąją, ku...


9. Pernai, visoje Rytų Europoje žlugus komunizmui, Jugoslavijos paveikslas tapo šiek tiek ryškesnis. Pradingo įvairios, ne tik politinės, bet ir literatūrinio bei filosofinio pobūdžio fantasmagorijos apie visuomenės ir dvasingumo padėtį šioje šalyje. Pagaliau prieš rinkimus susivienijome, tegul pamato, kokia yra realybė. Atėjo laikas nustoti vaidinti produktyvumą marksistų būreliuose ir kai kuriuose nacionalistinėse rašytojų sąjungose, visuomet turinčio...


Valdemaras Kukulas. Iš lapų

2019-02-14 20:51:25

91-02-07     Vakar ant kairiojo peties į Antakalnio kapines nunešiau Juozą Baltušį. Keistos laidotuvės. Pirmadienį, kai padėjau iškelti jį iš mašinos ir pašarvoti RS klube, pats mačiau, kaip rinkosi pagyvenusios moteriškės iš Vilniaus, Kauno, vis klausinėdamos: kada bus galima lankyti? Vakar – nepasakysi, kad buvo mažai žmonių, bet ir ne per daug. Tarp jų – tokie monstrai, kaip Burokevičius, Jarmalavičius, Ivanovas,...