„Laiko slinktis“

Vyriausybės kultūros ir meno premiją pelniau 1999-aisiais. Premija tais metais Ministro Pirmininko patarėjų dėka buvo sumažinta per pusę. Laimei, turimų lėšų pakako įsigyti butui Antakalnyje, iš kurio balkono atsiveria puikus vaizdas į Nerį. Tų metų ruduo buvo auksinis, tad vaizdų pakerėtas sumaniau sukurti fotografijų seriją „Laiko slinktis“. Serijos fotografavimas truko net dvejus metus: nuo 1999 m. pabaigos iki 2002 m. pradžios. Negatyvų skaičiui priartėjus prie kelių šimtų nutariau seriją baigti. Tada ir prasidėjo sunkiausias kūrybinis periodas – atranka ir serijos suformavimas. Pradžioje seriją sudarė 12 fotografijų, o po kurio laiko jų sumažėjo iki šešių. Tiek jų yra ir dabar. Menininkui retsykiais pravartu suvokti, kad ne fotografijų skaičius, o kokybė yra svarbiausia, ir laiku atsisakyti nereikalingų, nors širdžiai mielų vaizdų.

 

 

Stanislovas Žvirgždas. „Laiko slinktis, 6–9“, 1999–2002

 

 

„Lakaja“

Ne vienerius metus per atostogas su Alina plaustu plaukdavome Nerimi ar baidare  – ežerais. Regis, 1986 m. nutarėme baidare plaukti Siesarčio, Baltojo ir Juodojo Lakajo ežerais, po to Lakajos upe iki Lakajos ežero, o toliau Žeimena ir Nerimi iki Vilniaus. Lakajos ežero saloje mums sustojus nakvynės, tuoj atplaukė gulbės: dvi suaugusios ir šešetas gulbiukų. Padariau neblogą fotografiją, nors tam reikalui teko paaukoti visas mūsų duonos atsargas.

 

Stanislovas Žvirgždas. „Lakaja, 2“, 1991