Niekas nemoko, kaip reikėtų matyti. Atrodo, tai laisvalaikio užsiėmimas, kol į rankas nepaimamas teptukas. Tada ir pasikeičia santykis su šviesa – iš žiūrovo tampama kūrėju, pradedama šviesą apmąstyti iš naujo ir stebėti, o ne priimti kaip duotybę. Atsimenama, kaip atrodė kaimas birželio mėnesį, vakaro rūkuose prie Merkio. Imama gyventi juslėmis, akies refleksijomis, kurios atima beveik visą dėmesį. Pradedami jausti šviesos niuansai. Skirtingose š...
„Fabriquez-vous des souvenirs“ („Susikurkite prisiminimus“), – vis girdėdavau iš savo močiutės. Jau ilgai gyvenu Vilniuje. Beveik tiek gyvenau ir Prancūzijoje. Kartais einu gatvėmis ir prisimenu, kaip atrodė miestas ką tik atvažiavus. Užsukdavau į „Pieno barą“ Rotušės aikštėje. Kakava buvo pilama į rudus permatomus puodelius. Mėgdavau ten valgyti keksiukus. Netoli buvo „Voveraitė“, viena iš tuomet retų savitarnos parduotuvių. Prisimenu, Gedimino prospektu dar važiuodavo troleibusai. Į mano prisi...
Kai ankstų rytą iš miegų žadina žaismingi saulės spinduliai, hausmaniškų daugiabučių soduose iš nekantrumo sproginėja pirmosios tulpės, o platanų viršūnėse solo gabumus demonstruoja visas būrys paukščių, nepaisydama kalendorinių formalumų su palengvėjimu tariu sau: „Pavasaris.“ Tačiau labiau nei termometro stryktelėjimo aukštyn laukiu „kultūrinio atšilimo“. Pamažu įkyrius didžiųjų žiemos išpardavimų plakatus keičia naujojo sezono parodų, koncertų ir spektaklių anonsai, kviečiantys atrasti dar ne...
Anselm Kiefer. „Valhala“, White Cube Bermondsey. „Istorija, politika, peizažas.“ Švino lovos jau nuo pat pradžių, nuo pirmo žingsnio į galerijos koridorių. Koridorius užkimštas lovomis, lyg perpildyta ligoninė. Karo ligoninė. Sudegusi ligoninė. Walhalla. „Rojus kritusiems mūšyje.“ Ne, lovos plieninės, tik jų patalai – švininiai. Visų lovų visi patalai švininiai. Minkšti, net susiglamžę. Bet vis tiek švininiai – švino paklodės, švino pagalvės, švino antklodės. Turėtų gelbėti nuo radiacij...
Grupinės tarpdisciplininės „Padorios parodos“ kuratorių VIKTORIJOS DAMERELL ir ONOS JUCIŪTĖS teigimu, parodos ašis – savotiškas nervinis tikas menininkų kasdienybėje. Jis pasireiškia vienam renkant ir taisant sulūžusius nereikalingus daiktus, kitam esant apsėstam iššūkio vienodai sudaužyti dvi keramines plyteles, trečiam siekiant pagerinti savo pulso rekordą, o ketvirtam tuos pačius 30 kg parafino perlydant į vis kitą kūrinį. Parodoje pristatomuose kūriniuose glūdi pasikartojimai, apsėdimai, kur...
Kauno fotografijos galerijoje iki vasario 26 d. veikia amerikiečių menininko Shane’o Lavalette’o paroda „One Sun, One Shadow“ („Viena saulė, vienas šešėlis“). Menininkas taip pat yra nepriklausomas fotografijos albumų leidėjas ir kylančius įvairių šalių menininkus remiančios fotografijos rezidencijos „Light Work“ Sirakūzuose, JAV, direktorius. Kaip tu ir tavo paroda atsidūrėte visai kitame pasaulio gale? Tikriausiai tai Gintaro (Gintaro Česonio, – U. M.) kaltė. Prieš porą metų buvau Kauno fo...
Paryžiaus bukinistai rašytiniuose šaltiniuose minimi dar nuo XVI amžiaus. Dabar jų Senos krantinėse dirba apie 250. Knygas jie laiko „butelio žalumo“ (bouteille) dėžėse, pritvirtintose prie akmeninių krantinės baliustradų. Šių dėžių dizainą ir spalvą reglamentuoja miesto merija. Dabar tokių dėžių Paryžiuje yra apie 900, o knygų jose – per 300 000. Paryžiaus bukinisto amatas tapo neatskiriama miesto kultūros dalimi. 1991 m. Paryžiaus bukinistai buvo įrašyti į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą....
Galerijoje „Aukso pjūvis“ iki 2017 m. vasario 28 d. veikia J. Maldžiūno paroda „Akmenuotas krantas“ Netikėtai atsirado galimybė pasikalbėti su menininku Jonu Maldžiūnu. Tuo pačiu, kuris 1996-aisiais Kauno rotušės aikštėje pastatė tikras kartuves, taip reaguodamas į tapytojo Antano Obcarsko užpuolimą ir policijos abejingumą. Dalį gyvenimo praleido Kaune, vėliau Šakiuose, Šakių rajone, keliavo po Ameriką, Indiją, o pastaruosius kelerius metus gyvena Vilniuje. Maldžiūnas įkūnija tą Lietuvos isto...
Buvau turbūt penktoje klasėje, kai vyriausia sesuo (vyresnė už mane 10 metų) patarė rašyti dienoraštį. Nes, anot jos, kai užaugi, nebeprisimeni, ką galvojai, apie ką svajojai vaikystėje. Tad nusipirkau storą mėlyną sąsiuvinį langučiais, nes, matyt, ruošiausi rašyti daug. Ant viršelio užrašiau žodį DIENORAŠTIS. O prieš akis pirmas tuščias languotas lapas. Į pirmą lapą, kiek atsimenu, rašyti nedrįsau, atsiverčiau antrąjį, parimau ir pradėjau: „Suaugę sako, kad užaugęs nieko nebeprisimeni, tai ties...