Apie režisieriaus Mohammado Rasoulofo filmą „Šventosios figos sėkla“. Filmo „Šventosios figos sėkla“ kadras Naujausias Irano režisieriaus Mohammado Rasoulofo filmas „Šventosios figos sėkla“ („The Seed of the Sacred Fig“, 2024) siekia parodyti šių dienų realybę, kuri, pasak teokratinės Irano valdžios, neegzistuoja. Nors režisieriaus filmai uždrausti rodyti Irane (kaip ir daugelio kitų nepriklausomo kin...
Gyvūnų vaizdavimas latvių režisieriaus Ginto Zilbaluodžio animaciniame filme „Potvynis“ (latv. „Straume“ – „Srautas“) Katinas stebi balą, kuri greitai virs potvynio lavina, o lemūras, žiūrėdamas į nugvelbtą veidrodėlį, negali atitraukti akių nuo savo atspindžio. Taip pat jaučiuosi ir aš kaip žiūrovė – stebiu šį netyčia susidariusį gyvūnų būrelį ir lyg apkerėta seku, kaip jie paprasčiausiai gyvena ir „daro dalykus“. Atrodo...
Rūtos Karčiauskaitės nuotr. Tik šiemet suvokiau, kad pirmą kartą titravau prieš penkiolika metų. Tai nutiko atsitiktinai – dirbau viename kino festivalyje, dorojausi su nesibaigiančiomis atsakomybėmis, ir staiga supanikavo pradedantis titruotojas. Tuo metu vyko Adolfo Meko retrospektyva, rodyta iš trūkinėjančios juostos Kauno viešojoje bibliotekoje. Pamenat tą paslaptingą erdvę, tinkamą kino klasikai? Užtildžiau telefoną ir pati sėdau titruoti;...
× Andrius Jakučiūnas Per pastarąjį dešimtmetį Agnė Mackė pakeitė bene viską – namus, miestą, pavardę, gimtadienį (nusprendusi, kad geriau jį švęsti vasarą), netgi pagaliau pasiryžo mokytis vairavimo ir įsigijo retro automobilio formos naktinę lempą. Vis dėlto vienas dalykas liko stabilus ir nepajudinamas – tai meilė kinui. Turbūt su visais Lietuvoje vykstančiais kino festivaliais bendradarbiaujanti filmų vertėja savo namuose Žaliakalnyje, kuriuos dalinasi su...
Kelionės į Berlyno ar Varšuvos kino festivalius marijampoliečiui Algiui Vaškevičiui tapo tradicija, nes kinas jam – daugiau nei filmo seansas Su žurnalistu Algiu Vaškevičiumi susitikome net ir šeštadienio rytą žmonių pilnoje Marijampolės viešojoje Petro Kriaučiūno bibliotekoje, o Algį iškart pažinau iš rankose laikomo naujausio „Kino“ žurnalo numerio. Tomis dienomis, ko gero, daugelis bent kiek kinu besidominčių žmonių ga...
Ar „mažieji šiauriečiai“, XX a. 10-ajame dešimtmetyje su judėjimu „Dogma 95“ iš Europos pakraščio įsiveržę į jos centrą, istoriškai iš tiesų buvo maži ir nepažįstami? Audiovizualinių menų, skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos katedros docentė dr. Atėnė Mendelytė skandinavų kino procesus tyrinėja originaliai jungdama klasikinį akademinį pasakojimą...
Specialiai „Literatūrai ir menui“ Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ redaktorė ir kino kritikė pasakoja apie tarptautinį aspektą švedų kine Būsimo Rubeno Östlundo filmo „Pramogų sistemos gedimas“ veiksmas vyksta tolimojo skrydžio Londonas–Sidnėjus metu. Tai jau trečiasis šio režisieriaus, dukart apdovanoto „Auksine palmės šakele“ už „Kvadratą“ (2017) ir „Liūdesio trikampį&ld...
Latvių ir estų kino kritikai apie skirtumus ir panašumus, kūrybą ir mechanizmus Tarsi izolinijas įsivaizduojamame Europos kino žemėlapyje braižo festivalių organizatoriai, filmų teisių pardavėjai, institucijos. Poreikis viską grupuoti lietuvių, latvių ir estų kiną suvynioja į Baltijos kino paketą. Ar realu tikėtis unikalaus požiūrio kampo iš pusantro milijono gyventojų turinčios šalies kūrėjų, gal lengviau jį suformuoti būnant šešių milijonų kompanijoje? O gal...
Kokius lūkesčius keliame lietuviškam istoriniam kinui? Kodėl jis taip negausiai žiūrimas kino salėse? Reikalingas jis mums ar ne? Mūsų istoriniai filmai retai kada gerina žiūrimumo rekordus, nors valstybingumo įtvirtinimo lūkesčių kine, rodos, turime. Nostalgiškai prisimenami sovietmečio hitai „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys, 1972), „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, 1983). Kiekvienas naujas istorinis filmas viešojoje erdvėje...
Nacionalinės filmotekos idėjai tiek metų, kiek atkurtai Lietuvos nepriklausomybei. Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį ji išnirdavo (dažniausiai kino kritikų pokalbiuose) kaip nepasiekiama svajonė, vėliau – kaip priekaištas valdininkams dėl neveiklumo. Per kelis dešimtmečius Lietuvoje išsivystė kino kultūra. Įsibėgėjo festivalių judėjimas, o su juo atsirado ir gebančių kurti filmų programas specialistų. Įsikūrė ir sustiprėjo trumpametražių filmų agentū...