Kinas


Sapnai ir tikrovė Alice Rohrwacher filme „Chimera“   „Chimera“   „Tu nesukurta žmonių akims“, – sako pagrindinis naujausio italų režisierės Alice Rohrwacher filmo „Chimera“ veikėjas, žvelgdamas į saulės spindulių nutviekstą gelsvai marmurinės deivės skulptūros galvą. Po šių žodžių statulos dalis amžiams palaidojama jūros dugne. Taip derėtų pasielgti ir su A. Rohrwacher kūriniu, kuriame balansuojama tarp šiapus ir a...


× Dārta Ceriņa   „Marijos tyla“   Latvių režisieriaus Dāvio Sīmanio kino optiką nulėmė domesys praėjusiu šimtmečiu, jo radikalėjimo taškais ir trapumu – ypač sutelkiant dėmesį į sunkų, lėtą, iki šiol tebesitęsiantį ideologijų tirpsmą. Tačiau svarbiausia – enciklopedinis, aistringas režisieriaus kino istorijos išmanymas, sukauptas dirbant kino profesoriumi ir pedagogu, taip pat anksčiau studijuojant istoriją. Todėl visai dėsn...


× Mārtiņš Kaprāns    „Mano laisvė“   Atgimimo laikai jau yra beveik įsitvirtinę Latvijos visuomenės viešojoje atmintyje. Memuarai, gyvenimo aprašymai ir parodos padidina atminties kultūrinį klodą, o per pastaruosius penkerius metus ir kinematografija čia pareiškė rimtų pretenzijų. 2018-aisiais, minėdami nepriklausomybės šimtmečio sukaktį, Atgimimą pažinome vaikų akimis filme „Paradīze ’89“ („Rojus &r...


„Kino pavasaris 2024“, tęsinys     „Princas“ (Prancūzija). Festivalio programoje šiais metais užrašyta trumpai ir tiksliai. Pavyzdžiui, šio filmo kategorija tokia: meilė, LGBTQ+, eksperimentinis. Taip ir yra. Eksperimentuojama ne tik su lakoniška forma, bet ir su turiniu – homoseksualių senų ir jaunų vyrų jausmais. Įdomiausia, kad aktyviu santykių fonu tampa augalija, botanika, o subtilia susikalbėjimo priemone – porn...


„Kino pavasaris 2024“ vėl leidžia pasirinkti ir pasinerti į paralelines ekrano miglas.   Autorės nuotrauka   „Interesų zona“ (Didžioji Britanija, Lenkija, JAV). Išlieka atmintyje ilgai, nors filme apie Aušvicą matome tik koncentracijos stovyklos išorinę sieną. Veiksmas vyksta už zonos ribų – saulėtame sode ir patogiame name. (Iki čia ataidintys prislopinti šiurpūs riksmai, zvimbesiai ir kiti išmaniai įrašyti ga...


Prisimenant parodą „Tarp mūsų“. Dalies jos autorių ankstyvuosius kūrinius galima pamatyti „Meno avilio“ inicijuotoje ir kuruojamoje šalies audiovizualinio paveldo svetainėje sinemateka.lt. Peržiūros nemokamos.   Vilma Šileikienė. „Baltos spalvos balansas“, 2006   Pastaruoju metu sunku susitaikyti su mintimi, kad istorija tęsiasi. Stebint kaskart vis kitą globalinę žaizdą, mintyse pradeda suktis žinių reportažai – dažniausiai b...


Per pastaruosius porą metų oranžinis „Apollo“ volas sutraiškė Estijos kino pasaulį. Oranžinė banga ritasi ir per Lietuvą, tad situacija Estijoje – galimas ateities scenarijus mums. Išsamiai estų kino – kūrimo, platinimo ir rodymo – rinką kultūros žurnale „Müürileht“ aptarė kino kritikas Tristanas Czaras Aasmäe.   Aldo Luud nuotr./ „Scanpix“   Laikas pasikalbėti apie realaus dydžio dramblius Estijos k...


Winstono Churchillio pasakymas, kad demokratija yra pati blogiausia valdymo forma, išskyrus visas kitas buvusias, seniai tapęs savotiška konstanta Vakarų Europoje. Taip pat ganėtinai šablonišku virtęs demokratijos siekimo scenarijus, daugeliui piliečių sukilus prieš vienvaldį monarchą ar ligotų užmačių diktatorių. Ir ties šiais dviem kraštutinumais tema tarytum išsisemia, tačiau kino teatruose pasirodęs filmas „Vienuolis ir gink­l...


Klasikiniai naratyviniai siužetai dažniausiai varžosi dviejų įtampų – pasakojamos istorijos raidos arba vaizduojamo charakterio gylio – ašyje. Kitaip tariant, arba daugiaplaniai personažai, arba dinamiškas ir įtraukiantis siužetas. Naujausias Tomo Vengrio filmas „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ orientuotas ir į personažo sklaidą, ir į gylį. Iš pavadinimo būtų galima tikėtis, kad filmas atstovauja jau šiek tiek atsibodusiai, a...


Kanų kino festivalyje „Palmės šakelę“ už geriausią aktorės darbą laimėjęs naujausias turkų režisieriaus Nuri’o Bilges Ceylano filmas „Apie sausą žolę“ – niūrus šiandieninės Turkijos provincijos socialinis skerspjūvis. Jau filmo pavadinime užkoduojama veiksmo erd­vė – nederlinga, sunykusi, visų užmiršta žemė, kurioje gyvena mažų rūpesčių kankinami nelaimingi, maži žmonės. Ištisus 6 mėnesius trunkantis žiemiško slogum...