Pokalbis su režisiere, kurios debiutinis filmas „Akiplėša“ Lokarno kino festivalyje laimėjo 4 prizus – tarp jų ir pagrindinį „Auksinį leopardą“. Saulė Bliuvaitė su komanda Lokarne. Audriaus Solomino nuotrauka Saulę Bliuvaitę pirmą kartą sutikau 2013 m. rugsėjį Vilniaus universitete, abi įstojome mokytis žurnalistikos. Dienomis sėdėjome paskaitose apie žiniasklaidos istoriją ir graikų mitus, o naktimis prasilenkdavome naktiniame klube &bdqu...
Apie Lauryno Bareišos filmą „Sesės“ Filmo „Sesės“ kadras Šią vasarą įvykęs režisierių Saulės Bliuvaitės ir Lauryno Bareišos proveržis tarptautiniame Lokarno festivalyje svarbus ne vien kaip šių autorių pripažinimas Europos kino lauke, tai ženklas, kad jaunoji lietuvių kino kūrėjų karta sulaukė brandos. S. Bliuvaitės filmo „Akiplėša“, kuris Lokarne pelnė geriausio filmo apdovanojimą ir tris papildom...
Céline Sallette su filmu „Niki“, Laetitia Dosch su „Le Procès du chien“ („Šuns teismas“) ir Ariane Labed su „September Says“ („Rugsėja sako“) susitinka Kanuose, kur kiekviena programoje „Ypatingasis žvilgsnis“ pristatys savo debiutinius filmus. Jos – toli gražu ne pirmos prancūzų aktorės, kurios ėmėsi režisūros. Filmo „Šuns teismas“ kadras Céline S...
Kinematografiniam pasakojimui apie Rygoje įsikūrusią Baltijos analoginio kino ir fotografijos laboratoriją (BAL) tiktų 16 mm arba 8 mm juosta, kurioje nugultų šimtametės liepos, vasaros pradžioje pripildančios miestą saldaus ir nostalgiško dvelksmo, neišlikęs stambaus prekybininko Grieseno dvaras Latvijos sostinės šiaurinėje dalyje, XIX a. antroje pusėje jo vardu pavadintame Grizinkalno rajone iškilusių gamyklų pastatų ir medinių daugiabučių siluetai, anks...
Prieš 10 metų, kaip ir šiandien, pakuoju į krepšį pledą, purškalą nuo uodų, du sumuštinius ir vandens. Prie metro stoties susitinku kelis draugus ir pajudame. Romos rajone Colli Aniene, kur gyvenau (kūrybos pradžioje čia gyveno ir režisierius Pieras Paolo Pasolini), atsidaro kino teatras po atviru dangumi. Brendam pro nelabai prižiūrėtą mišką, telefonais stengiamės pasišviesti po kojom. Tada dar nebuvo nei šiandien jau įrengto medinio...
Pajūrio fragmentai lietuviškame kine „Ir jis pasakė jums sudie“. Valiaus Nikolenkos nuotrauka „Seni, plaukiam“, – ragina Arūną (akt. Andrius Karka) Benas (akt. Vytautas Kernagis) „Mažoje išpažintyje“ (1971), bet raginti nelabai reikia. Atostogos! Arūnas sėda prie katerio vairo, o Benas su raudonkepuraite ant galinės sėdynės taip natūraliai, kad net galima pagalvoti, jog vairuoti katerį ir laiveliu naudotis tarsi autobusu...
× Ieva Šukytė Apie menininkę ir kino kūrėją Eglę Razumaitę Lietuva plačiau išgirdo šių metų balandį, kai jos trumpo metro filmas „Ootidė“ pateko į oficialią Kanų kino festivalio konkursinę programą. Nuo mažens besidominti menais Eglė filosofijos studijų metais įsitraukė į šiuolaikinio meno lauką. Kartu su Kipru Dubausku ir Robertu Narkumi įkūrė menininkų restoraną „Delta mityba“. Galiausiai pasuko į kiną, jo režisūrą šiuo metu bai...
× Lina Žukauskaitė Kaip atpažįstamas veidas, filmotekoje įsikursiantis šalia gražuolių, paskutines atostogų dienas palydinčių vikų, mažųjų princų ir seklių kalių? Kino režisierė Dovilė Gasiūnaitė apie vaikų aktorių atranką. Dovilė Gasiūnaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo Rūta Oginskaitė savo knygoje „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“ pasakoja apie Algirdo Šatkausko dokumentinį filmą „Noriu būti artistu...“ (1978) pagal Algiman...
Estiška dūminė pirtis – ne tik veru tautinės mažumos paveldas, saugi erdvė dalintis patirtimis, bet ir filmo „Pirties seserys“ įkvėpėja. Pasakoja LUX Europos publikos kino apdovanojimo nominantė režisierė Anna Hints. Užaugau pietryčių Estijoje, veru tautinės mažumos bendruomenėje. Esu estė, bet pirmiausia – veru, turiu ir setų (kitos etninės mažumos Estijoje) šaknų. Turime savo kalbą, papročius. Su dukra kalbuosi tik veru kalba, nes svarbu...
Kino teatruose surengtos jaunų kino profesionalų trumpų filmų peržiūros. Tai primena teatrinių kursų diplominių spektaklių tradiciją ir leidžia publikai burti: kas yra kas dabar ir kas galbūt bus po 20 metų... „Reisas“ (rež. Rimantas Oičenka, dokumentinis, 25 min.). Labiausiai nustebinęs „Skalvijoje“ žiūrėtos programos filmas. Ir ne tiek dabartinių autorių darbu (archyvinių kadrų lyriška inkrustacija), kiek būtent tais kadrais – vieno klaip...