Banga

kaip kriauklė
lūžta pusiau – perlas
krenta ant smėlio

 

Kerala: net nežinau, senas ar jaunas mėnulis čia

Aukštielninkas guli
kokosų pjovėjas –
mėlynėj mėnulis...

 

Puris

koralų raudonis
kaip lūpos moters –
lūžta pakrantėj banga...

 

* * *
kelio dulkės –
vienintelis auksas
seno Sadhu

 

Bubhanešvaras. Geležinkelio stotis,
2014 m. gruodžio 30 d.

apie išmintį
kalba medžiai daugiau
nei šventieji

 

Prisiminimas apie Lumbinį

Ką galiu pasakyt?
Nieko: Budos vėliavos
vėjy ir saulėj...

 

Banjano medis

Saulės galia
meta šešėlių
judantį labirintą

 

Išmalda

Duoti gera,
bet būsiu didesnis vargšas,
jei visiems padalinsiu...

 

Neprisirišk

Lyg Budos būgnai
dunksi traukinių ratai.
Kelias yra namai.

 

Tamilė

Gėlės dega plaukuos,
visa kita tamsu
lyg vidudieny vakaras...

 

Išsekintas kaitros prie Bengalijos įlankos

saulė prikala
mano bejėgį
šešėlį prie smėlio...

 

Lotosai Pudučeryje

kiek akys užmato,
šventyklų šventyklos –
žiedai užterštam tvenkiny

 

Rudraksha

Šyvos ašaros
rieda į delną –
turgus Gokarnoj...

 

Sezaniškas vakaras Keraloje

O, raudono
kalno giesmė
žaliame peizaže

 

* * *
Žalesnės už vasarą
žalios papūgos...
Viduržiemis Indijoj.

 

* * *
Grok, kerėtojau –
raitos ant gelžkelio saulėj
geležinė ratuota gyvatė...

 

Apie ugnį, esančią visur

Žydintį medį
padega rytmečio saulė –
lyg artė ritualas...

 

Dedikacija Indijoj Raimondui Jonučiui

Bičiuli išėjęs,
sausros žolė
ir čia a p s i m e t a m i r u s i...

 

* * *
šitiek orumo
eisenoj karvės –
džipai sustojo ant kelio

 

* * *
smiltys tarp pirštų
iš jūros be dugno –
visas turtas bastūno...

 

Pro traukinio langą, kažkur Tamilnade

Senas peslys
veltui medžioja
savo šešėlį

 

Beždžionių dievo palikuonių vesternizacija

Hanumano vaikai
oriai valgo
ledus šokoladinius...

 

Atmintis

peslio plunksna
kris nenukrisdama
virš ryžių laukų žalumos

 

Mumbajus, kadaise – Bombėjus: prie mečetės virš jūros

Meta tinklą
suvargęs žvejys –
Arabijos jūra...

 

Sentimentalus

sugrįžimo daina
vis garsyn ir garsyn
geležinkelio bėgiais

 

Ikona

Skurdo ašara – be
ašaros – per purviną
Azijos skruostą...

 

* * *
Snaigės krito
iš sapno dėžutės
po kokoso palmėm...