Mano senas girtuoklisdraugas didele nosimiprimena didelę dėžęnuo apelsinų su egzotiškaetikete... Rimas Burokas Prisiminti draugus, bičiulius, pažįstamus visada malonu. Gerai pasiknaisiojus atminty, iškyla, rodos, seniai užmiršti fragmentai, detalės, įvykių nuotrupos. Vieni iš tokių malonių prisiminimų – prisiminimai, susiję su poetu Egidijumi Staponavičiumi (1953 05 17–1999 02 07). Poetu, kurio gyvenimas, bent jau kitiems matoma jo pusė, atrodė poetiškai patrauklus, nerūpestingas. Tai...
* * * Dažniausiai vasara sutelpa į keletą valandų.Darganotą rytą nežinia iš kur atsiradusisniegena plėšia nuo savęs kiaurą šešėlį.Parke nuolat girdisi rasos klavesinai.Nematomi plaktukai skimbčioja tamsioj žolėj,ši spaudžiasi prie žemės lyg apšauktas gyvūnas. Tai trunka iki vasarvidžio. Paskuinetikėtai atveriamos gilios rugpjūčio kriptos,į kurias išnešama šiluma. Ir vasaravėl pasibaigia, kai baltą vėją užkeliameį palėpę. Kai koridoriuj neliekaiš sodo netyčia atsivežto smėlio. Kuomet...
Publikacijos tekstai yra iš spaudai rengiamos antrosios poezijos knygos „Ežerožemė“. Iš kiekvieno skyriaus atrinkta po vieną tekstą, atspindintį knygos temų ir variacijų pobūdį, generuojantį įsivaizduojamus ir menamus poetinius vietoraščius. EZEROZEME.EXE / / / dienosbaigias per lietųper lietų keliai nedulkėtikažin kiek dar metųturi pavėsis?--pavėsis išnyksliksim be vietos 1993 iv Klaipėda ežerožemė neblunkanti pušų ir kryžiųužmarštimi s...
Jaunojo jotvingio premijos laureatasAivaras Veiknys Vaikystės miestas Lvovas yra visur –liudija išverstas Adamas Zagajevskis,o mano sapnai tik patvirtina:kad ir kur keliaučiau,vaikystės miestas tūno giliai manyje,lyg slaptas keleivis kelto kajutėje,lyg zuikis galinėje autobuso sėdynėje,be paso, be bilieto,be jokio aiškesnio tikslo –tiksinti bomba slapčiausiojširdies kertelėj,kai sprogsta, pakvimpa dūmais –tai degančios lapų krūvos Draugystės gatvėj,tai drimbantis lapkričio sniegas,tai sužeis...
Rytas Jie maudės ryto taurėje tarp šukių skilusios nakties. Ir vis blefuodami tamsa. Nes prijaukint jos nepavyko.Atrodė, brenda į raudoną jūrą, kurią prilašino sužeistas saulėtekis. Ir tuos lašus skaičiuoja raudonodžių strėlės. Kad užgrūdintų likimui taikinių.Tačiau neprisega nei prie paviršiaus, nei prie dugno. Nors draugiškai mojuoja atplaišos dangaus. O kiek vėliau sulipdo laivą, kuriame jiems vietos nebeliko.Ir skęsta jie po vieną prie krašto ryto taurės. Vaidmuo Kaip an...
beveik jos didenybė elžbieta bjauri žuvis vos paragavuskąsnelį ištaria mamaapie ką tiktai mano iškeptąir vyro giriamą tartum šedevrą tikrąpatiekalą nejaugi visoje šaly neatsiradoskanios žuvies? Nė karalienė anglijos patinedrįsus būtų pasakyti taipvirėjuiapie jos valdomąją šalį 2013-11-16 šešėlinė žvaigždynologija žvaigždė dainavo galingai ---------- visąsave ne tik parteriui ir balkonuine tik gatvei gimtojo miestobūdamasjo akcentologija ne tik charmant šarmai betir nuo š...
46 ir tadakai skraidyti išmoksiu kregždės ir karkvabaliai skriskite su manim 47 universiteto absolventų šventėgalėtų būt joninės – būrys pusnuogiųlauro lapų vainikaispapuoštomis galvomis merginų apsiavusiųlabai labai aukštaisaukštakulniais spiegdamos kopiaį statų kalną renesansiniu urbino grindiniu tiesiai prieš mano langą – dabar niekada amžinai 48 paskui jas sutikauant miesto katedros laiptų sėdėjo su tais pačiaislaurų vainikais grojo gitaromis ir dai...
Dvidešimt vienerius metus mindo dobilą. Kūrinys lietuvės, verčiančios iš šešių kalbų, ir ruso-žydo ukrainietiška pavarde. Gimimo laiku Lietuvoje nebuvo šilto vandens. Neužsigrūdino, ėmė bijoti praustis. Kieme vyravo įvairiatautybė, nusistačiusi prieš lietuvius. Kad galėtų žaisti, apsimetė čigonu. Kai melas išaiškėjo, teko užsidaryti namuose ir skaityti knygas. Pirmasis dalykas, kurį aprašė, buvo „šiandien". Panašios gairės išliko ir nūdien. Antras dalykas, kurį rašė – numeriai mašinų, į kurių...
Pavietrė kaulo kojomatbarška grindiniupenktą rytokaip rašė poetai vaikystėj prasilenkėmgulėjaustiklo dėžėjišrėkęssprangų ir šiltąsielos mėsgalį nieko nelaukiaunegaudavaunieko tik vienatvėit išvirintavaldiška antklodėbalčiausiait smertis plytėjoužklojo tokia legendataip atėjaumaniau taip taip ir mirsiurupūžėužrėpliosant širdiespatinusios spūst pavietrėkaulo kojomatbarška pro liepąpro mūrąpro vasarą Vilniuj. * * *Vėjo erdvūs plaučiai. Išpučiapro kaulus ir mėsą. Raidesdaugiau...
* * *Sapnavau rojaus paukštį,lengvai skrendantįper visus tavo košmarustartum nirvanoje,sklendžiantį krintant keistai šviesaipro vitražinius langus –spalvotus stiklus, rojaus paukščio spalvųsapnai – spalvoti nebylūs rojaus paukščiaišiek tiek padėvėtom plunksnompadėvėtais jausmais ir emocijom,padėvėtų jausmų maskaradas –mažutė iliuzija sklendžia lengvaikaskart nurungdama klaidžiojantį košmarąkošmarą, sudėvėtą iki skutų,parduotą senam žydui skudurininkui.sako, paskui iš jų daro popierių,a...