Ne taip seniai nugirdusi seriale „Mentalistas“ cituojamą nežinia kieno siaubingai išverstą Williamo Blake’o eilėraštį „Tigras“, susidomėjau: nejaugi išties nėra geresnio varianto? Radau netgi du, abu neblogus – Andriaus Krivo („Šiaurės Atėnai“, 2009-01-16, Nr. 924) ir Lanio Breilio („Literatūra ir menas“, 2012-07-27, Nr. 3390). Vis dėlto ir vienas, ir kitas man pasirodė pernelyg nutolę nuo originalo. W. Blake’o poezijoje žodžiai neretai turi simbolinę prasmę – kai verčiant jų nebelieka, semantin...
Mirtini, bet kokią gyvastį lėtai ir skausmingai pribaigiantys nuodai slypi žodžiuose. Kiek kartų svajojau juos išmainyti į intymų nebylumą. Nematoma juosta užsiklijuoti burną ir pagaliau nutilti. Daugiau stebėti, stebėtis, klausyti ir išgirsti. Būna, žodžiai pasileidžia iš burnos lyg iš kulkosvaidžio kulkos, suvarpančios ir suluošinančios tą, kuriam yra skirtos. Be armijų, žirgų ir karvedžių sužaidi mūšį, žodžių karą, niekuomet net nenorėtą pradėti. Jie išsprūsta lyg iš kiauro nutekamojo vamz...
Antonio Muñozas Molina (gim. 1956) – ispanų rašytojas ir Ispanijos karališkosios akademijos narys, žymiausių ispanų literatūros premijų laureatas, romanų „Žiema Lisabonoje“ („El invierno en Lisboa“, 1987), „Raitelis lenkas“ („El jinete polaco“, 1991), „Madrido paslaptys“ („Los misterios de Madrid“, 1992), „Pilnatis“ („Plenilunio“, 1997), „Mėnulio vėjas“ („El viento de la Luna“, 2006), „Laikų naktis“ („La noche de los tiempos“, 2009) ir kt. autorius. Lietuvoje, deja, yra visiškai nežinomas, nors...
Džalilas Mamedguluzadė (1869–1932) – žymus Azerbaidžano švietėjas, dramaturgas, prozininkas, poetas, publicistas, literatūrinės mulanesrediniečių mokyklos įkūrėjas ir kritinio realizmo azerbaidžaniečių literatūroje pradininkas. Azerbaidžane ir Rytuose apskritai jis žinomas kaip Mula Nasredinas. Būtent šiuo vardu jis pasirašinėjo savo kūrinius, šiuo vardu buvo žinomas ir kaip pirmojo Užkaukazėje iliustruoto satyrinio žurnalo „Mula Nasredinas“ redaktorius. Gruodžio 31-oji – Tarptautinė azerb...
O jei vieną naktį ar net ne naktį pasibelstų angelas, kurį kažkodėl neapdairiai vadinam mirties, nors iš tikrųjų gal reikėtų vadinti kiek švelniau, kad ir transcendencijos angelu: nes be jo juk nežinotume net kur, kurlink iškeliauti. Kurgi ta anapusybė? Nepastebėjau nuorodos anapusybės link tarp jokių kelio ženklų, nors, atrodo, nemažai basčiaus po pasaulį. Taigi jei staiga vis dėlto prisistatytų toks palydovas ir sakytų: ruoškis greitai – turi kelias sekundes. Gali pasiimti tris sau brangi...
Sjónas (tikr. Sigurjónas Sigurðssonas, g. 1962) – islandų rašytojas, poetas, libretistas, scenarijų ir septynių romanų autorius, jo kūryba įvertinta tiek Islandijoje, tiek užsienyje. Didžiausias apdovanojimas – Šiaurės Tarybos literatūros premija 2005 m. už romaną „Baldras, Šešėlio sūnus“, įtvirtinusi autorių tarp geriausių Šiaurės šalių rašytojų, o įdomiausias – „Oskaro“ nominacija už Björk dainų žodžius Larso von Triero filmui „Šokėja tamsoje“. Jo knygos išverstos į 30 kalbų. Rašytojas turi it...
Prieš 90 metų, 1926 m. gruodžio 29 d., Montrė, Šveicarijoje, mirė Raineris Maria Rilke * * * Skaidrioj nakty netekę žadodaiktai pavirsta sidabru.Žvaigždė žibėjimu giedrutarytum į Betliejų vedavėl piemenis keliu tikru. Lyg deimantinės dulkės kraštąužklojo: upę ir laukus.Ir kyla širdyse jaukustikėjimas – ne pagal Raštą –ir tyliai daro stebuklus. 1896 Šventieji Trys karaliaiLegenda Tai buvo dykumos krašte:kaip vasaros galeatskleidžia riešutas sode,ką slepia kevale –t...
Poetas kartais pasirenka ne tik žodžio ar kirčio, bet ir mirties vietą. Taip plonesnis už knygoje sudžiovintą egzotiško augalo lapą Rilke sutrupėjo Šveicarijoje, atradęs kraštovaizdį, primenantį jam Ispaniją ir Provansą: Valė slėnio gėlės jam galbūt rimavosi su gėlėm ispanėm ir gėlėm provansalėm. Analogijų grandinė turėjo pasibaigti šventoriuje ant kalvos, pasibaigiančios bažnyčia, prie kurios pietinės sienos ir prisiglaudė Poeto kapas: su amžinu vaizdu į Ronos slėnį. Sykiu iš čia matyti vokiš...
Kaip saloj, mano deny triukšmo daug buvo,Plunksnų, išmatų paukščių rėksmingų, tačiauDar plaukiau aš, kol sąsajos laivo supuvo,Atbuli net skenduoliai įnirdavo čia! Bet tarp įlankos kuokštų tankių man pradingus,Uraganui nusviedus bepaukštėn erdvėn,Net ir burlaiviai Hanzos, vilkikai galingiGirto laivo ištraukti nepajėgtų vis vien; Arthur Rimbaud „Girtas laivas“ (vertė Vaclovas Šiugždinis) Lijo jau šeštą dieną. Be pertrūkio. Stačiai. Septintąją, sako, jis ilsėjosi... Abejoju. Troboje pe...
Gal ir esu jau kartą prisipažinęs, bet pasikartosiu – iki ašarų sujaudino ne taip seniai matytas stendas su patriotiniu šūkiu „Tik neparduokit Lietuvos“. Kaip galėjot apie mane šitaip pagalvoti? Gėda... Gėda, tačiau tą pačią akimirką subruzdo neprašyta mintis – o įdomu, kas superka? Ir po kam? Manau, geležinei mano dorai, tyrai sąžinei ir naiviam protui koją pakišo įgimtas smalsumas ir nūnai karštai puoselėjimas budrumas. Prisiminiau 1918-ųjų metų nepriklausomybės savanorius ir jiems dovanot...