...žmogus labiausiai panašus į save, kai valgo, nors daugelis ir maskuojasi... ...reportažas iš visaliaudinės šventės: „Visi šypsosi, nė vieno liūdno veido!“ Taip ir maniau, kad manęs ten nebuvo... ...nedalyt sau jokių įžadų, jokių priesakų; neįtikėti ženklais ir pranašystėmis; nepasiduoti prietarams, nesiaiškinti sapnų; negerti brendžio – nebent daugiau nieko nebūtų... ...kai kurie priesakai man nesuvokiami; pavyzdžiui „negeis...
Priešakinė operacijų bazė „Karo žirgas“ atrodo skurdokai. Žemė čia – smėlingos sąnašos, tad bazės viduje niekas neauga. Keliuose išrikiuotos karinės mašinos, parengtos išvykoms į Dijalą ir Bakubą. Pastatai, karių apranga, transporto priemonės – viskas yra vietinio kraštovaizdžio spalvos – dykumos rudumo. Bazė buvo įkurta visai netrukus po JAV invazijos ir nuo tada iki mano atvykimo ji išliko vieta, kur kariai dau...
Dažnas pokalbis su tyliu vyru Sena ruda višta ir senas mėlynas dangus,Tarp jų mes gyvename ir mirštame –Sulūžęs vežimas ant kalvos. Regis, jūros akivaizdoj, būtumeIšdžiovinę tinklus ir sulopę buresIr kalbėję apie tai, kas niekad nesibaigia, Apie nepraeinančią audrą valios,Vienos ar daugelio, apie vėją,Apie begalę reikšmių lapuose, Iš kurių teliko viena, šnaranti pakraigėj,Ta audra – tai kelrodis į sodžių,Grandinė tarp žalsmelsvė...
Latvių prozininkės Noros Ikstenos (g. 1969) kūrybinį kelią ženklina romanai „Gyvenimo šventimas“, „Gyvenimas yra gyvenimas yra gyvenimas“, „Amor Fou“, „Vyras mėlynu lietpalčiu“, „Besa“, keturi apsakymų rinkiniai, šešios biografinės knygos, du esė rinkiniai. 2006 m. kartu su poetu I. Zieduoniu parašė biografinį kūrinį „Neapibrėžta praeitis“, kuris buvo įvertintas Baltijos Asamblėjos premija. Jos kū...
Budintis Vrublevskių bibliotekos bibliografas su pirmu degtuku, apšvietusiu jo veidą, prisidegė cigaretę. Antrą valandą nakties bibliotekos balkone jis apžvelgė Gedimino pilies bokštą, rūmus bei Katedrą. Šalia su ramia naktimi Neris nešė savo vandenis. Mindaugo tiltu žengė nakties šešėliai.Staiga gatvėje išniro juodas automobilis. Sucypė stabdomi ratai. Automobilis, padaręs tobulą šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampo posūkį...
Vasaros laikas atrodo kaip ir to meto dangus: padrikę, nuolatos pavidalus keičiantys debesys, plaukiantys žydra bedugne. Visumos pastovumas ir regimųjų vaizdų tėkmė, iš kurių sunku sudaryti kokį nors tikrą, galutinį vasaros paveikslą. Kaip ir mano mintys: daugybė padrikų įspūdžių, vaizdingų regėjimų ir savitų, vasariškų refleksijų, iš kurių nesusiklosto jokia išbaigta galutinė tema. Tiesiog viskas plaukia, teka. Dangumi – debesys, sąmo...
„Literatūros ir meno“ beglobiams – vaikams ir anūkams. Įkurkit atskirą rubriką.Andrius Šiuša...
Kaip valtelė Elė surado savo mamą Vieną kartą jūroje gyveno ir plaukiojo didelis, baltas kaip debesis laivas. Ir turėjo tas baltas jūrų keliauninkas mažą valtelę, kurios vardas buvo Elė. Ta Elytė visada ir visur sekiodavo laivui iš paskos, niekada nė metro neatsilikdavo. Net per didžiausias audras, kai vandenyne kildavo devynių namo aukštų dydžio bangos, ji laikėsi už virvelės ir plaukdavo kartu. Bet vieną sykį, kai jūroje buvo ramu, viešpatavo naktis, pavargusi Elė užsn...
Vasilas Conevas gimė Sofijoje 1925 m. Architektas. Dirbo statybose, vėliau „Širšės“, „Tėvynės fronto“ redakcijose. Jo kūrybinis palikimas – apie 3000 apsakymų bei feljetonų, animacinių filmų, kino scenarijų, radijo pjesių, kūrinių vaikams. Šmaikščia ironija smerkdamas negatyviąsias gyvenimo puses, teigė tikėjimą grožiu, humanistiniais idealais. Paskambinau Marijai, ir ši iškart sukudakavo:– Tuoj pat ateinu.Nesp...
Kai kurie filmai apsimeta netrileriais. Iš pradžių jie leidžiasi ramiai, be krūpčiojimų žiūrimi ir tik vėliau, nutaikę ramybės valandą, atsėlina iš pasąmonės koridorių surengti dvigubo siaubo. Todėl filmus labiausiai mėgstu žiūrėti viena. Tuomet žinau, kad jų smurto sukeltų padarinių nereiks aptarinėti su kitais. Pasižiūrėsiu netrilerį ir apsimesiu, kad manyje atsivėrusios smegjausmės, iš kurių sunkiasi tirštas egoizmas, tėra po lietaus sukritusios duobutės: jas užl...