Hemingvėjui pasisekė – jaunystėje jis gyveno Paryžiuje. Draugavo su rašytojais ir menininkais, dirbo laikraštyje, gėrė burboną, linksminosi, mylėjo savo jauną žmoną. Paskui parašė: „Paryžius – tai šventė...“Man pasisekė labiau. Jaunystėje gyvenau Mytiščiuose. Draugavau su Sniaukru ir Kurmiu, gėriau alų, kažkuo prekiavau, mylėjau Veročką... Dėl Veročkos net vitriną iškūliau, savo meilę įrodžiau... O jie paskui parašė, kad „apsvaigęs nuo alkoholio išdaužė maisto parduotuvės vitriną ir pavogė „Krok...
Laukiu ikvepimo. Lankymo valandos: nuo 9 iki 20 val. 6 palata.vainius bakas Alio, mama! Labas, mieloji. Kodėl neskambini? Tai dabar... Kaip negavai? Kaip, dar neatėjo? Ak, parazitai! Sakiau aš tau, motin, kad reikia normaliu paštu siųsti, bet ne, tau gi reikia, kad būtų kaip senais laikais! Tu ką, nežinai, kaip tie Aitvarai skraidžioja su laiškais? Vienas paėmė laišką, pinigus paėmė, paskui kelyje susitiko su bičiuliu ir pradėjo mąstyti liežuviu, о laiškai dingsta iš akiračio, kaip nutiko pri...
Iš novelių apysakos „Mano dėdės restoranas" Šį vaikystės stebuklą pamenu iki šiol. Tai laidinis radijas, pokario metais įvestas į mūsų namus, atnešęs didelę palaimą ne tik mums, vaikams, bet ir mūsų mamai. Atitempė pušiniais stulpais su pasmailintomis viršūnėmis nuo vieškelio du laidus, prisuko prie namo sienos izoliatorius, praardė suspaustas tarp rąstų samanas, kad perkištų dvigyslį ir atvestų viduj iki medinės dėžutės, kabančios prie šventųjų paveikslų. Iš pradžių klausėmės trankių maršų, da...
Ernest Dowson Jie greit prabėga Vitae summa brevis spem nos vetat incohare longam1 Jie greit prabėga – džiaugsmas, meilė, laimė,Kančia ir liūdesys;Man regis, juos paliekame savaime,Praėję pro duris. Jos greit prabėga – vyno, rožių dienos;Iš sapno ūkanųIšnyra mūs takai ir vėl po vienąPranyksta tarp sapnų. 1 Puoselėt tolimą viltį gyvenimas draudžia mums trumpasis (Horacijus, „Odės", I, 4, 15; lot.). Wystan Hugh...
Vieno pokalbio metu Japonijos ambasadorė gerokai nusistebėjo tuo, kad lietuviai labai mėgsta rašyti haiku. Kodėl? Iš pradžių toks klausimas gali nuskambėti keistai, nes tai lyg ir savaime suprantamas dalykas – jo paprasta forma, trumpas (5-7-5 skiemenys), nereikia rimuoti, užtenka tik užfiksuoti pastebėtą akimirką, galų gale – egzotiška. Tačiau iš tikrųjų klausimas daug sudėtingesnis – kodėl mes apskritai rašome haiku? Sako, kad lietuviai – daininga tauta. Daininga, tai ne tik dainuojanti, bet i...
Mokinė, trečiokė: „Jeigu aš būčiau visame pasaulyje garsiausia dailininkė ir jeigu per visą lapą padėčiau brūkšnį, kiek tai kainuotų?“Mokytoja: „Milijoną arba daugiau nei milijoną.“ PIEMENĖLIS GALVAŽUDYS Eventualios 1–2 veiksmų operos libretas* I veiksmas I scena Viltingi plojimai...Dirigentas nusilenkia. „Pakelia" orkestrą.Skamba uvertiūra...Doro veido Piemenėlis (lyrinis tenoras), smagiai traukdamas „Graži tu mano, brangi Tėvyne", laukuose gano avinus; avinų choras jam pritaria. Staiga...
LURMARINAS Brolio atsiųsta dovana buvo suvyniota į seną Bolivijoje išleistą laikraštį ir surišta grubia virvele. Ryšulėlis atrodė stebėtinai lengvas, buvo sunku įspėti, kas jame slypi. Nupjovęs virvelę ir išvyniojęs popieriaus gumulą pamačiau keturias liesas kojeles, nedidelį liemenį ir didelę, tarsi paukštišką galvą. Ant gyvūno kaklo kažkas užrišo spalvotą siūlą. Amuletas – išdžiovintas lamos vaisius – nupirktas La Paso burtininkų turguje, turėjo saugoti mane nuo ligų. Nežinojau, ar turėjau pa...
JONAVAI IR MERGAITEI BALTAIS DRABUŽIAIS Pamačiau Tave, Jonava, vandens atspindyje. Raibuliavo. Švietė saulė. Tuo pat metu ir danguje, ir vandenyje. Leidai man žiūrėti, nesidangstei. Atrodė, kad tuoj užeis debesis ir visas stebuklas dings. Nežinojau, kam Tau manęs reikėjo. Gal kad suprasčiau, jog niekas daugiau nebuvo svarbu. Nežinojau, ką daryti. Stovėjau kaip įbestas. Aplink stumdėsi draugai. Jie nieko nematė. Jie jau buvo matę. Kiekvienas vis kitaip. Tokie momentai neperduodami. Jie nešami...
Antanukas labiausiai myli savo senelę. Nei savo motutės, nei tėvelio, nei ko kito jisai tiek nemyli, kiek savo seną seną senelę. Ir kur nemylėsi! Motutė dažnai Antanuką subara, kai kada net kumštelėja supykusi, o senelė niekuomet jo nenuskriaudžia. Joje Antanukas randa tik meilę, ji didžiausia ir uoliausia jo užtarytoja ir apgynėja. Vincas Krėvė „Antanuko rytas“ Pirmas paveikslas Senelės lovoje prabunda Antanukas. Pasirąžo ir, nejausdamas šalia savęs senelės, ištiesia rankutes ir čiuopia ap...
„Taip, vietoj Lenino skulptūros reikia įsivaizduoti gražuolį su smokingu. Vieną dieną taip ir atsitiks. O eisenoje ir vėl dalyvaus tos pačios trys kategorijos: taikūs lunatikai – dauguma, pašaipūnai ir keli atskalūnai maištininkai...“ Andreï Makine Sėdžiu namie prie televizoriaus. Spoksau. Žinios. Žiūriu, vyksta kažkas įdomaus. Rodo paklydusį užšalusiame Mičigano ežere šunį. Gražus šuo, lyg paprastas kiemsargis, bent jau spalva natūrali, kaip šunims ir priklauso – toks šviesiai rudas. Į m...