Šių metų lapkričio 15 d. minėsime lietuvių kultūros darbininko, „Visuotinės meno istorijos“ tritomio bei kitų menotyros leidinių autoriaus, ilgamečio Latvijos lietuvių organizacijų vadovo ir Mintaujos (Jelgavos) bažnyčios klebono Kazimiero Jasėno 65-ąsias mirties metines. Mirė jis Liepojoje, kur pokario metais vargingai leido senatvės dienas, sukrėstas jo rūpesčiu pastatytos didingos bažnyčios ir savo kultūros turtų netekčių (viskas sudegė gaisre 1944-ųjų vasarą bombarduojant Jelgavą). Antkapiniame pamink­le iškaltos datos –­ 1867–1950. O Lietuvoje spausdintiniai šaltiniai, pradedant tarybiniais laikais išleistomis trijų laidų lietuviškomis enciklopedijomis, pateikia klaidingą šios asmenybės mirties datą –­ 1954 m. Šią datą lituanistiniuose leidiniuose pirmieji pokario metais (1956) „įteisino“ Bostono „Lietuvių enciklopedijos“ leidėjai (t. IX, p. 329), pasinaudoję Švedijoje leidžiamo latvių emigrantų laikraščio „Dzimtines balss“ informacija. Tuo sudėtingu metu Liepoja buvo uždaras miestas, net artimieji iš gimtųjų Velžių (Pasvalio r.) ir iš Jelgavos negavo leidimo dalyvauti dvasininko laidotuvėse. Tad nieko stebėtino, jei per geležinę uždangą iš Latvijos Švedijon patekusi dozuota informacija suklaidino Bostono lituanistus. Deja, ji iki šiol klaidina mūsiškius enciklopedistus. Atkūrus valstybingumą, minint šio Latvijos lietuvių veikėjo gimimo ar mirties sukaktis, mūsų spaudoje buvo paskelbti keli straipsniai su atitaisyta paklaida („Apžvalga“, „Respublika“, „XXI amžius“, 1992; „Žiemgala“ Nr.1, 2000, „N. Romuva“ Nr. 3, 2010). Tačiau solidžiausi mūsų spausdintiniai ir elektroninės erdvės informacijos šaltiniai, kuriais visuomenė labiau pasitiki nei periodine spauda – VLE (t. VIII, p. 577) ir Wikipedia – ir toliau užsispyrusiai perša bostoniškę versiją...

Artėja K. Jasėno 150-osios gimimo metinės (2017). Tai, regis, viena iš labiausiai mūsų kultūros istorijoje užmirštų asmenybių, kurios gyvenimas ir darbai verti išsamesnių studijų. Apie tai liudija ne tik šiam dvasininkui suteikti aukšti bažnytiniai –­ monsinjoro ir prelato – titulai, bet ir valstybiniai apdovanojimai – Trijų žvaigždžių ordinas (Latvija, 1929) ir Gedimino ordinas (Lietuva, 1930). Iki šiol apie prelatą K. Jasėną turime tik Jelgavos lietuvių bendruomenės pastangomis 2000 m. latvių ir lietuvių kalbomis išleistą knygutę.