Rolandas Rastauskas. Genijaus cigaretė

Rolandas Rastauskas. Genijaus cigaretė
Stanislovo Kairio nuotrauka iš LM archyvo.

 

Žvarbaus 2013-ųjų lapkričio gale drauge su Eimuntu Nekrošiumi skridome į Varšuvą derėtis dėl Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ pastatymo jų Nacionaliniame teatre. Penketą vakarų iš eilės eidavom žiūrėti spektaklių, po kurių prieš miegą Eimis storame languotame sąsiuviny detaliai aprašydavo kiekvieną scenoje pasirodžiusį aktorių. Sykiu pataikėme į garsiausio nūdienos lenkų kompozitoriaus Krzystofo Pendereckio 80-mečio iškilmes: buvome apgyvendinti saugos tarnybos kostiumuotų gražuolių su pistoletais akylai stebimam „Sofitel Warsaw Victoria“ viešbučio penktame aukšte, kur gyveno į kompozitoriaus jubiliejų sukviesti garbūs jo draugai, atlikėjai ir prodiuseriai iš viso pasaulio. Sutikdavom juos smėlio spalvos pusryčių salėje. Pendereckis su jo reikalus genialiai tvarkiusia žmona Elżbieta jau laukdavo už stalo su vaizdu į Nežinomo kareivio kapą, sero Normano Fosterio suprojektuotą biurų „pilį“ „Metropolitan“ ir du didžiausius Lenkijos teatrus: pasirodžius kokiam švietalui bemat jaunatviškai strykteldavo ir audringai pasveikindavo, o ypatingas žvaigždes ir išbučiuodavo. Čia pat iškildavo ir dvimetrinis Kultūros ministras Bogdanas Zdrojewskis, kuris kartais pasigręždavo mūsų pusėn, bet per plauką neatpažinęs Eimunto greitai vėl nusigręždavo.

Nepasakočiau dabar šito, jeigu ne vienas tragikomiškas nutikimas: Nekrošius, vietoj meditacijos skalbdamas tradiciškai juodus džinsus baltoje vonios kriauk­lėje, užmiršo užgesinti burnoje įstrigusią cigaretę (gal tą akimirką jo vaizduotės scenoje ėmė dygti Sabonio dydžio aguonos, o Vilniaus okupantų rusų auksinis jaunimas vietoj medžioklės patraukė į Europos centrą žaisti golfo), įsijungė priešgaisrinis dūmų detektorius, ir pirmieji į numerį, be abejo, subėgo apsauginiai su juodais drabužiais ir pistoletais po pažasčia. Jie mudu jau pažinojo iš matymo, tad išvengėme skandalo, nors viešbučio direkcija ir pranešė Nacionalinio vadovybei apie neklaužadą lietuvį. „Znowu ten mroczny Litwin1, – ištarė vienas apsauginių. – Jakiś pojebany geniusz2.“

 

2019

 

1 Lenk. Ir vėl tas niūrus lietuvis.

2 Lenk. Kažkoks trenktas genijus.

 

Tekstas skaitytas trumposios prozos festivalyje „Imbiero vakarai“