Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams beveik niekas jais nesidžiaugia. O juk be reikalo! Rinkimų dieną reikėtų žygiuoti būriais prie balsadėžių apsirengus spalvingais kostiumais su visokiais kutais ir ornamentais, prie išėjimo kas nors dalytų bilietus į nemokamus koncertus ir kramtoškes, kas nors mėtytų vieni į kitus konfeti, rengtų ilgiausio bučinio konkursus, darytų jogos pratimus, demonstruotų maratonų trofėjus, reklamuotų skalbimo miltelius. Net Eurovizija ar šv. Kalėdos vyksta kasmet, rinkimai...
Suskaičiavau: įsigyventi naujoje vietoje man užtrunka apie dvi savaites. Taip, dvi košmariškas savaites, kurios slenka lyg du mėnesiai tuščioje spintoje. Tikiu, tiesa slypi ne anapus, bet banalybėje, o gyvenimas prasideda nuo rutinos. Būtis be rutinos yra viena gryniausių kančios formų. Karina, draugė, pas kurią apsigyvenau Lesteryje, mano pirmąsias dvi savaites Anglijoje apibūdino kaip „psichavimą su PMS požymiais“. Panikavau. Gėdijausi eiti ieškoti darbo kavinėse ir baruose. Ilgai vaikščiod...
Skilties pavadinimas papildytas nuoroda „iš reklamos metafizikos“, bet tikrovėje nėra tokio dalyko kaip reklamos metafizika. Todėl debiutuoti tinka tekstu apie oksimoroną. Nes šis graikų kilmės žodelis pastovumo išsiilgusiam asmeniui nurodo neįmanomos situacijos tikimybę (wiki sukonkretina savaip: sąmojingą kvailumą). Pastovumo besiilginti jautri asmenybė neįmanomų situacijų kaip įmanydama vengia, bet tos pastangos dažniausiai naivios, gyvenimo profesionalų lengvai dešifruojamos „nepakeliamos...
Žmogus, išgyvenęs ir matęs daugybę dalykų, vis dar aistringai stebi pasaulį aplink save. Poezija tėra savitas būdas pažinti, sako jis. Viešbučio „Union“ terasoje poetas užsisakė taurę vyno ir leidosi į nuotaikingą pokalbį, sklidiną juoko, netikėtų minties šuolių ir kalbų kaitaliojimo. Jis laikomas iškiliausiu ir labiausiai verčiamu gyvu amerikiečių poetu. Leidyklos „Beletrina“ kvietimu atvyko į Slovėniją, kasmetinį festivalį „Poezijos ir vyno dienos Ptujuje“ („Dnevi poezije in vina na Ptuju“)....
Lankytasi Gipėnuose, minėta kunigo ir poeto Antano Vienažindžio-Vienužio 175-oji gimimo sukaktis Kai keliauji, visada būna pakelių Pakeliui į Kriaunas Darius Pocevičius klausia, ar yra šio daiktavardžio vienaskaita? Apmaudoka, mintiju bendrakeleiviams, kad prapuola žodžiai „kriaunos“, „geležtė“, „ašmuo“. Niekas atskirai negamina geležčių, niekas atskirai neužtaiso kriaunų. Nes dabar galioja tik pramoninis įstrakalas peilis. Toliau samprotauju, kad Kriaunose štai įsisteigtume geležčių...
Kai pasakiau, kad žiemai saloje neliksiu, prasidėjo lyg niekada nesimačiusių giminių balius, kuriame svarbu ne tiek vienam kitą geriau pažinti, kiek pasirodyti. Džed vežėsi į bendruomenės turgų, ten pirko pyragus, uogienes ir namie gamintus sušius, Sandra ir Nensė palydėjo į vienišiaus žvakių gamyklėlę, kur Kevinas, įsikūręs vienos iš kalvų papėdėje, kurios nerasi be vedlio, žvakes gamina jau dešimtmetį. Mums demonstruoja ką tik pagamintą pusės metro ilgio žvakę vestuvėms su kiek negrabiai ties...
Laikrodžių taisykloj. Vilkams svarbi stiliaus detalė – laikrodis. Kuo didesnis, rimtesne apyranke, tikslus ir ištvermingas. Saviškį turiu jau seniai. Beveik idealus. Tik su vienu trūkumu – maždaug kartą per pusantrų ar dvejus metus tenka keisti mažutę jo širdį. Užnešu į artimiausią taisyklą, ir reikalas po 5 min. pamirštas. Pastaruosius tris sykius „artimiausia“ taisykla būdavo netoli namų, vienam prekybcentriuke. Pirmą kartą atėjęs iš meistro išgirdau pagyrų, koks puikus aparatėlis...
TAIP SAKANT – ESĖ Aš turiu glaudes, apatinukes, trumpikes, galiausiai šortus, galiu visa tai mautis, vilktis, vilkėti, dėvėti, ale ne – užsidedu triusikus ir nešioju. Kodėl? O velniai žino. Kažkodėl važiuoju „mikruškėm“, o ne „mikriukais“, žiūriu „multikus“, o ne „mulčiukus“, „teliką“, o ne „teliuką“, kramtau „kramtuškę“ ir „naglai“ braunuosi pro „plytą“ ant troleibuso durų. Šitaip šneku, matyt, traukia kalbėti lotyniškai. O gal todėl, kad mano gimtoji kalba pati savęs nekuria? Ir tie menki,...
Labiausiai įsiminė susitikimas su poetu Jonu Strielkūnu apie 1971 m., kai jis dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Būtent jis paruošė publikuoti mano pirmą apsakymą, skirtą prieškario dailininkei grafikei Marcei Katiliūtei. Būdamas jaunas, choleriško charakterio, nemokėjau bendrauti su mažakalbiais flegmatikais, koks buvo J. Strielkūnas. Aš, kaip kulkosvaidis, pasakydavau iš karto dešimt sakinių, o jis – tik vieną žodį arba linktelėdavo galva ir žydromis akimis ramiai žvelgdavo į j...
Su Niujorke gyvenančia kompozitore Žibuokle Martinaityte susirašinėjome kone pusmetį. Be jokios ypatingos dingsties ar progos. O ir man pačiam kalbinti žmogų „kažkokia“ proga visada atrodydavo keista ir dirbtina. Daug kalbėjomės ir apie orą... Niujorke sniegai, Vilniuj šlapdriba, Niujorkas apsipylęs žiedais, Vilniuje žydi hortenzijos, hiacintai ir moterys... Kas pasakė, kad apie orą kalbama tik tada, kai nėra ką pasakyti? Įstabus lėtas laikas. Taip gimė šis pokalbis. Susirašinėjant paaiškėjo, j...