„Literatūros ir meno“ savaitraštyje pradėjau dirbti puse etato, o gal po pusmečio tapau ir redaktoriumi. Pagrindinė problema – redakcijoje pernelyg daug darbuotojų. Tai nuolat girdėjau LRS valdybos posėdžiuose ir Kultūros ministerijoje. Neva jeigu darbuotojų sumažėtų, tai pradėtume gyventi kaip inkstai taukuose. Teko darbuotojų mažinti, o tada mažėjo ir pinigų. Tie redaktoriavimo metai buvo nuolatinis klaidžiojimas Ministerijos ir Seimo koridoriais kaulijant lėšų, paskui kompiuterių, pask...
Dabar jau neatsimenu, kas ir kokia proga atnešė gabaliuką pūdyto ryklio. Bet, matyt, proga buvo. Mėginome valgyti. Mums buvo paaiškinta, kad ryklio dalis, iš kurios išpjautas gabalas žuvienos, yra labai nuodinga, o pūdant nuodai išeiną lauk ir valgyti galima. Galima? Supuvusios žuvies kvapas toks, kad sunku ir aprašyti. Pradarius stiklainį, kuriame saugiai nuo aplinkos izoliuotas gulėjo puvėsis, rietė ne tik nosį, bet ir skrandį. Buvome jauni ir kvaili, tiksliau – pašėlę, todėl stengėm...
70 metų – solidus leidinio amžius mūsų greitai kintančiame pasaulyje. Pergyventas ne tik sovietinis režimas su partinio vadovavimo principais bei cenzūra, pereinamojo laikotarpio „vario triūbos“ ir pagirios po jų, bet ir skirtingos techninės savaitraščio gamybos epochos, skirtingi dizainai, pagaliau keitėsi jį leidę žmonės. Nepasikeitė tik Telesforo Kulakausko sukurtas logotipas. Mane ši ilga istorija įpareigojo ir truputį slėgė. Redaktoriavau nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 11-osi...
1946 m. liepos 21-ąją išėjo pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris. Ši vasara „Litmeniui“ jau septyniasdešimta. Skaičiai. Apvalūs skaičiai. Nežinau, ar tai ką nors reiškia. Nuo tada išėjo 3578 savaitraščio numeriai. „Litmenis“ per tiek laiko buvo skersai išilgai visoks: ir ideologiškai, ir kokybiškai. Tiesą sakant, esu abejingas jubiliejinei numerologijai bei fetišizmui, perdėtam „tradicijų“ adoravimui. Vis dėlto suvokus, kad „Litmenis“ yra ilgiausiai be pertraukos Lietuvoje einantis leidinys...
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime. Buvo labai lieva. Viskas vyko Visuomenės harmonizavimo parke su neopagoniškais kryžiais ir citatomis apie dangų ir žemę, o gal net Saturną. „Lietuva tokia graži“, – buvo parašyta ryškiai geltonomis raidėmis ant kalno. Dar žemiau buvo baisiai brangus maistas, kava ir vanduo. Tokia vieta tobulai tiktų astrologų sąskrydžiui, bet pasaulio lietuviai čia irgi savotiškai derėjo. Jie nebuvo hipsteriai ir apskritai neatrodė labai vakarietiški, labiau akropoliški. Kai...
Pieras Paolo Pasolini (1922–1975) – italų poetas, rašytojas ir kino režisierius, vienas iškiliausių XX a. menininkų ir kairiosios pakraipos intelektualų, ypač atidus socialinėms temoms. Dėl atviros ir aršios politinės klasės bei policijos piktnaudžiavimo jėga kritikos Pasolini 15 metų persekiotas, patyrė ne vieną teismo procesą ir nuolatinius kaltinimus dėl amoralaus elgesio (rašytojas niekada neslėpė savo homoseksualumo), o jo kūryba dažnai buvo cenzūruojama. Pasolini žuvo tragiškomis, dar ir š...
Saulius Žukas. 2017 m. minėsime 100-ąsias Greimo gimimo metines. Šis jubiliejus verčia pagalvoti, ką gi mes čia darom. Ar palaikom Greimo tradiciją? Ir kiek esam verti šios pavardės? Pradėdamas nužymėsiu jo biografijos punktyrą. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, Greimas su keliais kitais studentais buvo išsiųstas mokytis į Prancūziją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Greimas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir su ja 1939 m. spalio 27–28 d. įžygiavo į Vilnių. Okupacijos metais dirbo moky...
Geriausias būdas įvertinti knygą –perskaityti pirmą ir paskutinį jos sakinius Hannah Kent. „Paskutinės apeigos“. Iš anglų kalbos vertė Jovita Groblytė-Hazarika. – V.: „Baltos lankos“, 2016. α: Jie pasakė, kad aš turiu mirti. Ω: Per egzekuciją iki pat jos galo buvo laikomasi deramos tylos ir tvarkos, o pabaigoje pastorius Magnusas Arnasonas trumpai kreipėsi į susirinkusiuosius. Richard C. Morais. „Šimto žingsnių kelionė: nuo Bombėjaus iki Paryžiaus“. Iš anglų kalbos ver...
Iš LM publikacijų ciklo „Hermeneutika: kalba–tekstas–ištarmė“ Vienas iš aspektų, kuris tarsi savaime atsiveria kaip temos „Balsas ir kalba – šnekėjimas ir kalba“ pamatas, yra fenomenų – šnekėjimo, rašymo ir skaitymo – triada. Šios trys pãtirtis ir elgsenas reiškiančios sąvokos užpildo visą erdvę tarp balso ir kalbos, bet jos nėra paprasta seka, kurioje viena yra pirma, kita – antra, trečia – trečia. Priešingai, jos iškyla kaip savitai tarpusavyje susipynusios – tiek pačiame vyksme, tiek...
Šeštadienį šeštą ryto Žvėryno ūlyčios žaliai vaiskios ir jaukiai tuščios – besiskleidžiančius disonansinius naujųjų stilių aromatus vis dar slopina kažkas įsigėręs, ankstesnis – maždaug kaip senelių sodybose, kai lankaisi po ilgos pertraukos. Tokį ramumos seifą, ne, veikiau, skrynelę, gera turėti netoli miesto centro, galvoju, prisimindamas ne mažiau tykų Krakovo kvartalėlį, atskirtą Liublianicos upikės Slovėnijos sostinėj, savo paskutinėj išvykoj. Sugriežiu dantim, kai pro pat mane, tarsi vorat...