Aną dieną stoviniuojant kojinių skyriuje „Maximoje“, šalimais buvęs vyras paklausė: „Eto mužskije?“ ir atkišo mėlynai languotas kojines. Taip, burbtelėjau. Nenorėjau trikdyti jo jau ir taip įsibėgėjančios vyriškumo krizės. Būtinybė atskirti vyriškus dalykus nuo moteriškų yra viena iš moterų seksualizavimo priemonių. Moteris yra moteris (kìta nei vyras), nes ji visų pirma yra suvokiama per seksualumo prizmę. Per visą savo paaugli...
Ne vieną dešimtmetį Big Tech „pardavinėjama“ nuostabi ateitis pati savaime nebus nei šviesi, nei išlaisvinanti. Justino Stacevičiaus nuotr. Kadaise, mūsų egzistenciją vis intensyviau apraizgant internetui, iš posovietinių visuomenių virtome informacinėmis. Spartėjantys komunikacijos srautai ilgainiui transformavosi į globalesnius tinklus, į socialines medijas. Vis dėlto, kaip teigė keleto dešimtmečių kapitalizmo...
Šiais laikais įprasta teigti, kad nerimaudami dėl karo grėsmės „neturime laiko“ gilintis, rūpintis žmogaus teisėmis, demokratija, nes svarbiausia tampa nacionalinis saugumas. Teodoras Adorno, vaizduojamas Justuso Beckerio ir Oğuzo Şeno freskoje Frankfurte. Vysotsky nuotr. („Wikimedia“) Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui iškilo klausimas – kaip civilizuotu vadinamo pasaulio centre tapo įmanoma tokio masto katastrofa? Pirmasis pasa...
Vaikštau po Lietuvos didmiesčius ir stebiu jų kaitą – erdvės darosi tvarkingos, reprezentatyvios. Šitos vietos nebeatpažįstu, šito namo nebėra, o čia žiojėjusi skylė užpildyta stikliniais langeliais. Mintimis nusikeliu į man gerai pažįstamą miestą su dar nesutvarkyta architektūra ir nerakinamais kiemeliais. Kadaise su keletu draugų turėjome pomėgį landžioti po apleistus pastatus, ir lipdukas „piktas šuo“ mūsų neatbaidydavo. Kartais tas ženkliuka...
Kaip mes žaidėme karą Esu išlikėlė nuo tų laikų, kai vaikai kiemuose dar žaisdavo karą. Šios rūšies žaidimai, kaip ir viskas, kas tiesmukai konkurentiška, man ne itin patiko. Betgi kaimo pradinės mokyklos (ir mano tetos, dirbusios ten mokytoja, ūkio) kieme likusi su dviem pusbroliais irgi kariaudavau. O ką daryti? Išlikimo instinktas verčia prisitaikyti. Tą suvokia net mažiausieji. Nepamenu, ar kada žuvau, bet nepalieka mintis: ano gyvenimo žaidimai man pana&...
Viena menininkė konceptualistė kartą pasiskundė gavusi pasiūlymą sukurti ką nors gražaus. Skundas giliai įsirėžė į atmintį. Be istorijos, be konteksto, be konkretybių šis siūlymas galėtų būti interpretuojamas kaip kažkas neutralaus arba pozityvaus. Grožis, tauta, Dievas, Tėvynė – visos šios sąvokos, paskui save tempiančios teigiamą konotaciją, skirtinguose kontekstuose gali tapti blogio šaltiniais. Pačios savaime, sureikšmintos, išrengtos iš kontek...
Visą kelionę planuoju parašyti tekstą, bet viskas, ką užrašau telefone: Stoty priešais mane atsisėdo kareivis su didele kuprine. Aš valgiau pringles ir kažkodėl pasidarė gėda, tai paslėpiau skardinę. Gal būčiau pasiūliusi, visada pasiūlau, jei kas netoli sėdi, bet tarpas pasirodė per didelis. Būtų reikėję atsistoti. Neužtektų ištiesti rankos. Ir šiaip, Nemanau, Kad jis norėtų. (copy paste iš notes app) Autorės nuotrauka &n...
Sutrikusi dėl tapatybės klausimų, mano pasui sakant viena, šeimai – kita, šalies istorijai – trečia, nutariau atsakymų ieškoti šiuolaikiškai ir pasidaryti etninės kilmės DNR testą. Sulaukusi tinkamos progos – gimtadienio, pernai užsisakiau jį dovanų. Mėnesį laukusi gavau žinutę, kad iš Vokietijos išsiųstas testas dingo Lenkijoje (visai kaip pagal populiarų mitą – Vytauto karūna). Įmonė išsiuntė testą antrąkart. Sumok...
Nusprendžiau pažvelgti į šiuolaikinį lenkišką kaimą per riedlentininkų prizmę. Pats augau mažame miestelyje ir, kaip daugelis mano pažįstamų, išsikrausčiau į didelį miestą. Personažų ieškojau riedlentininkų forume feisbuke, paskelbiau įrašą, kad norėčiau su fotoaparatu aplankyti kaimų skeiterius. Nenorėdamas nieko įbauginti ar išgąsdinti pridūriau, kad triukų nefotografuosiu. Po pusvalandžio atsirado keliasdešimt norinčiųjų iš visos...
1998 m. spalį apsilankiau Czesławo Miłoszo poezijos vakare, kuris vyko Nacionalinio teatro Bogusławskio salėje. Visi keli šimtai vietų buvo užimta, atmosfera pakili (Miłoszas – poezijos popiežius), taip pat stulbino, kad į renginį susirinko daugybė labai jaunų žmonių. Paskutinėje vakaro dalyje nobelistui buvo galima užduoti klausimus. Į jį kreipėsi jauna mokyklinio amžiaus mergina. Ji sėdėjo netoli manęs, mačiau, kaip dreba imdama mikrofoną. Balsas irgi drebėjo, trūkinėjo. K...