„Lietuviai labai mėgdavo pilti piliakalnius ir pripylė jų gyvą begalę, ir kiekvienas kiek labiau prakutęs bajoras su saviškiais susipildavo piliakalnį, užlipdavo ant jo ir su ilgesiu žiūrėdavo į tolį, nes iš esmės nežinojo, ką su tuo piliakalniu daugiau veikti.“ Gintaras Beresnevičius, „Pabėgęs dvaras“ Esu aplankęs penkiasdešimt piliakalnių. Sakau aplankęs, nes tai geriausiai perteikia visus veiksmus, kuriuos teko atlikti norint atsi...
Kalbos politika tapo gerokai liberalesnė × Laimantas Jonušys Pradžioje pateiksiu pavyzdį iš feisbuko. Viena vertėja išreiškė nusistebėjimą tokiais žodžiais: „Nu blemba, šitaip apsilažalint.“ Čia yra tas atvejis, kai galiu pasitikėti kalbėtoju, paaiškinsiu, kodėl. Feisbukas yra labai laisva erdvė, gal net tiktų pasakyti – demokratiška, visiems prieinama ir kaip tik dėl to nepaprastai įvairi, nevienalytė ne tik nuom...
Reportažas rašytas 2024 m. birželio 24–30 d. Specialiai „Literatūrai ir menui“ Autoriaus nuotrauka „Kodėl tapau savanoriu? Todėl, kad raketa pataikė į mano daugiabutį.“ Genadijaus atsakymą palydi pritariamas bičiulių, daugmaž bendraamžių, kvatojimas. Genadijui 31-eri, o vyriausiam iš ketverto, Serhijui, 36-eri. Kitiems po dvidešimt su trupučiu. Visi jie – suluošinti ukrainiečių kariai, iš viso tokių yra 1...
Maistas gali būti suvokiamas kaip energija kūnui. Bet geriau pagalvojus ima aiškėti, kiek daug sluoksnių telpa šioje sąvokoje. Imi svarstyti, kaip maistas sujungia arba atskiria, kaip skiriasi arba kokie panašūs gaminimo ir valgymo būdai, kokie jie svarbūs. Kiek juslių maisto vartojimas žadina – nuo kvapo, skonio iki minčių srauto: kuriant receptus, prisimenant su maistu susijusias patirtis. Maistas gali nukelti tiek į praeitį, tiek į ateitį, bet labi...
Kritinė architektūra – architektūrinio projektavimo forma, kuri dažnai bando prieštarauti arba kitaip mesti iššūkį dominuojančioms kultūrinėms, socialinėms, ekonominėms ir politinėms sistemoms. Skirtingai nuo įprastos architektūros, kritinės architektūros tikslas yra skatinti visuomenę įsitraukti į gilesnes diskusijas ir kalbėti apie jau sutvarkytos ar dar tvarkomos aplinkos pasekmes. Yra chrestomatinių kritinės architektūros pavyzdžių, tokių kaip „S...
Robino Pluso nuotrauka Įsižiebęs ginčas skaldo intelektualus ir susilaukia didelio atgarsio žiniasklaidoje. Progresyvizmo idėjos ir nauji sociologiniai požiūriai į visuomenę kelia ryškius ideologinius prieštaravimus. Jie atspindi ne tiek dešiniųjų ir kairiųjų perskyrą, kiek Prancūzijos visuomenės susiskaldymą apskritai. Šis ginčas – tai nuolat užplūstanti banga, įnirtingas puolimas, verianti rauda su jau girdėtu priedainiu. Nėra savaitės, kad žiniasklai...
Ar griuvėsiai, padedantys apmąstyti laiko tėkmę ir žmonijos trapumą, vis dėlto yra praeities reiškinys? Šiais laikais, kai ilgaamžiškumą pakeitė greitis, kai viskas, kas liudija apie mirtį, baugina taip, kad norisi slėpti, vienas po kito dygsta efemeriški statiniai, po savęs paliekantys vis augančias nuolaužų krūvas, kol dabartis ir praeitis nyksta mums prieš akis. 2023 m. gruodį Izraelio pajėgų bomboms sprogdinant Gazos Ruožą, „The New York Times“...
Komiksai tapo galinga tikrovės aiškinimo priemone, kaip matyti iš Nine Antico, Catherine Meurisse ir Joanno Sfaro darbų. Tai akivaizdu ir sausio 25–28 dienomis vykusiame Angulemo komiksų festivalyje. „Le Monde des livres“ yra šio festivalio partneris. Loico Salfati nuotrauka Kuo toliau, tuo daugiau nepailstančių tiesos ieškotojų kartą per metus susirenka Anguleme, mieste, kuris festivalio laikotarpiu – penkioms dienoms&...
× Virginie Larousse „Charlie Hebdo“ advokatas ir Paryžiaus Didžiosios mečetės rektorius interviu „Le Monde“ dalijasi savo požiūriu į islamą ir sutaria dėl būtinybės atskirti tikėjimą nuo politikos. Musulmonų ir krikščionių kapai Bezansono miesto kapinėse. Loico Salfati nuotrauka Anksčiau jie buvo oponentai teismo salėje. Richard’as Malka, „Charlie Hebdo“ advokatas, 2006 m. gynė satyrinį savaitraštį prieš Ch...
Robino Pluso nuotrauka Klimato katastrofa ir karų smurtas veda į visuotinį pesimizmą. Norėdami išbristi iš kolektyvinės depresijos, turime rimtai žiūrėti į neviltį ir ją peržengti, kad rastume naujų priežasčių veikti ir patirtume tam tikrą, su konkrečiomis utopijomis susijusį mąstymo būdą, kuris kviečia mus iš naujo apsvarstyti ateitį. Atrodo, horizontas visur užvertas, o ateitis suskaldyta. Vyraujantys karai dar labiau sustiprina visuotinio niokojimo jau...